エピソード

  • Praeiviai Druskininkuose: džiaugiasi turizmu, nemėgsta politinių klausimų, nori stabilumo

    Praeiviai Druskininkuose: džiaugiasi turizmu, nemėgsta politinių klausimų, nori stabilumo
    2026/06/20
    Dvidešimt penktoji „Praeivių“ laida lankosi Druskininkuose – Lietuvos pietiniame pakraštyje įsikūrusiame kurorte. Čia įsibėgėjanti vasara pritraukia vis daugiau Lietuvos ir užsienio turistų. Tačiau Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro darbuotoja Inga pabrėžia, kad seniausiame Lietuvos kurorte veiksmas verda ištisus metus.

    „Esame kurortas ne sezoninis, sulaukiame turistų visus metus. Šiaip, turime du informacijos centrus. (...) Kol kas kurorte yra daugiau lietuvių, bet laukiame turistų iš Izraelio, Lenkijos ir Vokietijos“, – pasakoja rinkodaros vadybininkė Inga.

    Druskininkų savivaldybėje gaisrų ir nelaimingų nutikimų pastaruoju metu nėra labai daug, ugniagesiai dirba įprastu režimu, o kai reikia, vyksta padėti aplinkiniams rajonams. Vis dėlto, nuo šių metų pareigūnams tenka dažniau pasitikrinti savo įgūdžius.

    „Normatyvų tikrai nebus jiems per daug, galim nesiskųsti. Jie reikalingi tam, kad nuvykus į įvykį nereikėtų galvoti, ką daryti, o būtų automatiškai viskas atidirbta. Čia naujovė tokia – anksčiau įskaitai darydavom septynis, dabar nuo šių metų keturiasdešimt“, – sako Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Jonas.

    Druskininkuose sutikti gyventojai mano, kad valdančioji koalicija be „Nemuno aušros“ bus stabilesnė. Tačiau tokia nuomonė išsakyta atsargiai, nes daugeliui gatvėse kalbintų žmonių politiniai klausimai nepatinka.

    „Aš galvoju, kad gal bus geriau, nes su ta „Nemuno aušra“ tikrai jie turėjo daug problemų. Giliai situacijos nepakomentuosiu, bet tikiuosi, kad bus geriau“, – svarsto Druskininkuose penkerius metus gyvenanti Rita.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    続きを読む 一部表示
    21 分
  • Praeiviai Kalvarijoje: radijo šimtmečio prisiminimuose – „Pupų Dėdė“ ir kriminalai

    Praeiviai Kalvarijoje: radijo šimtmečio prisiminimuose – „Pupų Dėdė“ ir kriminalai
    2026/06/13
    Dvidešimt ketvirtoji „Praeivių“ laida vaikšto Kalvarijos gatvėmis. Šalia parduotuvės neplanuotai sutiktas bitininkas Pranas pasakoja, kad šia veikla aktyviau užsiima nuo pensinio amžiaus pradžios.

    „Man tai tik širdžiai, o sunkumo – daugiau nei reikia. Ir mažai vertinamas tas darbas, va kas yra. Produktas tai pigus“, – sako Kalvarijos gyventojas Pranas, pridurdamas, kad valstybė smulkiems ūkininkams šiandien padeda per mažai.

    Tuo metu Kalvarijos gatvėse sutiktas Viktoras pasakoja atvykęs iš Kauno, nes čia yra jo šeimos kapai. Svarstydamas, kad dalis vaikų šiandien per daug naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, jis pradeda džiaugtis savo paties anūkėmis.

    „Viena mergaitė matematiką varo su profesoriais kartu dar būdama antram kurse, skaito paskaitas užsieny. Kita mergaitė vieną aukštąjį pabaigė, dabar antrą varo. Tik džiaugtis reikia“, – apie savo anūkes pasakoja Kalvarijoje sutiktas Viktoras.

    Užsukus į Kalvarijos savivaldybės viešąją biblioteką, pasikalbėti sutinka čia dirbanti Sigita. Ji atskleidžia, kad dirba gerokai plačiau nei reikalauja užimamos pareigos, tačiau tą daro su malonumu.

    „Labiausiai mėgstu parodas organizuoti. Dabar yra viena paroda, parsivežta neseniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus… esu dėkinga, kad mums duoda ir pasitiki“, – sako Kalvarijos bibliotekos Informacijos išteklių valdymo skyriaus vedėja Sigita.

    Kalvarijoje sutikti gyventojai sako, kad Lietuvos radijo dažniausiai klauso automobilyje, kai kurie pasigenda anksčiau skambėjusios kriminalų laidos, o dalis pripažįsta vis labiau besirenkantys tinklalaides. Tokie žmonių pasvarstymai skamba Lietuvos radijui ką tik atšventus šimto metų jubiliejų.

    „Būtent LRT aš ir klausau, nes man, matot, kuo mažiau muzikos, tuo geriau. Ir dabar radijas stovi pas mane ant stalo. Ne kasdien, aišku, bet paklausau. (...) Nei kolegoms, nei jums [pastebėjimų] neturiu, tik iš pradžių buvo keista, kai dingo kriminalų laida, bet dabar pripratau“, – sako Kalvarijos savivaldybėje beveik devynerius metus gyvenanti Liudmila.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    続きを読む 一部表示
    23 分
  • Praeiviai Raseinių rajone: artimiausia priedanga – rūsys, bet ar neužgrius?

    Praeiviai Raseinių rajone: artimiausia priedanga – rūsys, bet ar neužgrius?
    2026/06/06
    Dvidešimt trečioji „Praeivių“ laida atvyko į Raseinius. Pirmoji vasaros šiluma vis labiau pildo miesto skverus, kur bevaikščiodami laisvalaikį neretai leidžia vietos gyventojai. Tačiau jų istorijos – įvairios, pasitaiko ir skaudžių išgyvenimų.

    „Septinti metai, kai turiu neįgalumą. Ir gyvenu, kol dar Dievas laiko. Aš po dviejų insultų esu, buvo atėmę dešinę pusę. (...) Nu, žinokit, sunkoka. Du metus beveik iš kambario neišėjau“, – dalijasi Raseinių gyventoja Vida.

    Tuo metu pensininkas Alfonsas, keliaudamas į parką, nedvejodamas sako, kad sekasi gerai, pensijos pakanka, kasdien naršo internete ir seka naujienas. Savaitgaliais jis stengiasi aplankyti kitus miestus ir juose vykstančius renginius, pavyzdžiui, sostinės šaltibarščių festivalį.

    „Tarp kitko, savaitgalį buvom nuvažiavę į Vilnių, matėme šaltibarščių festivalį, ten labai daug žmonių, liko geri įspūdžiai. Taip pat vyko ir folkloro ansamblių festivalis, irgi paliko gerą įspūdį“, – sako tris vaikus užauginęs Raseinių gyventojas Alfonsas.

    Šiek tiek nutolus nuo pagrindinių gatvių, galima rasti istorinę atmintį ir miesto paveldą puoselėjantį Raseinių krašto istorijos muziejų. Jam vadovaujanti Birutė atkreipia dėmesį, kad pagrindinis pastatas prieš beveik šimtmetį atliko jaunimo arešto namų funkciją. Tačiau vėliau okupacinė valdžia čia vežė politinius kalinius.

    „Tai ne kriminalinių nusikaltėlių kalėjimas. Kaip mes sakome, čia buvo kurpiamos bylos Lietuvos šviesuomenei. Jie buvo kalinami ne taip ilgai, buvo tardomi ir etapais (...) išgabenami į Rusiją. Didžioji dalis ne tremčiai, o į sunkiuosius kalėjimus“, – pasakoja ilgametė Raseinių krašto istorijos muziejaus direktorė Birutė.

    Raseinių rajone sutikti gyventojai apie šalia esančias priedangas ir žino, ir nežino. Dalis sako, kad per oro pavojų eitų į rūsį, tačiau ir nerimauja, kas nutiktų, jeigu pastatas pradėtų griūti.

    „Mūsų name, rūsyje. Bet aš bijau, nežinau, turbūt neičiau. Taigi užgriūtų mus. Geriau tualete užsidaryt“, – svarsto Raseiniuose gyvenanti senjorė, tremtinė Zita.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    続きを読む 一部表示
    21 分
  • Praeiviai Radviliškio rajone: iki šiol atrodė, kad mūsų asmens duomenys prižiūrimi rimčiau

    Praeiviai Radviliškio rajone: iki šiol atrodė, kad mūsų asmens duomenys prižiūrimi rimčiau
    2026/05/30
    Dvidešimt antroji „Praeivių“ laida lankosi Radviliškio rajone. Centriniame savivaldybės mieste netikėtai suradus mugę, čia prekiaujantis Karolis atskleidžia, kad keliolika palapinių reguliariai keliauja per įvairius šalies miestus – tai įprastas darbas.

    „Mes dirbam daug. Yra vienas organizatorius, sutvarko mums dokumentus ir prekiaujam. (...) Tikrai esam apkeliavę visus [šalies] miestus. Aną savaitę buvo Seda, Mažeikiai, Vilkaviškis, Marijampolė. Mes visą Lietuvą, sąžiningai“, – pasakoja namų apyvokos prekes parduodantis Karolis.

    Tuo metu senjorė Zita keliauja iš bibliotekos, kur bendraminčiams skaitė paskaitą apie Motiejų Valančių. Ji sako esanti patenkinta gyvenimu pensijoje, ragina žmones mažiau dejuoti.

    „Man atrodo, dabar aš gyvenu aukso amžių. Todėl, kad pirma buvo vaikai, rūpesčiai. Dabar pavyksta mėgautis, lankau trečiojo amžiaus universitetą, dainuoju tremtinių chore“, – sako Radviliškio gyventoja Zita.

    Radviliškio rajone, Šeduvoje taip pat veikia pasaulinio pripažinimo sulaukęs muziejus „Dingęs štetlas“. Jis pateko tarp septynių gražiausių 2026 metų pasaulio muziejų, sąrašą paskelbė tarptautiniai architektūros ir dizaino apdovanojimai „Prix Versailles“.

    „Kai ateina pripažinimas iš išorės, tai reiškia, kad mes darbą padarėm gerai, visa galybė žmonių iš aštuonių pasaulio šalių, apie trisdešimt įmonių. (...) Kai kuriems atrodo, kad muziejus išdygo tarsi grybas po lietaus, bet tikrai taip nebuvo, aš pati prie projekto būsiu pradirbusi beveik aštuonerius metus“, – pasakoja muziejaus edukacijų skyriaus vadovė, žydų istorijos specialistė Jolanta.

    Radviliškio rajone sutikti gyventojai sako, kad yra nusivylę Registrų centro duomenų nutekėjimo istorija. Dalis pasigenda aiškios politikų atsakomybės, juokauja, kad reikės pasikeisti tapatybę. Kiti ragina greitai išspręsti paaiškėjusias spragas.

    „Čia Lietuvos išdavystė, kas nutekino tą informaciją. Nacionaliniam saugumui kenkia. (...) Eisiu tikrint, pas draugę atėjau, ji sakė, kad jos nenutekinti“, – mintimis dalijasi Radviliškio gyventoja Rasa.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    続きを読む 一部表示
    22 分
  • Praeiviai Mažeikių rajone: tik neturint vaikų atrodo, kad juos auginti – vargas

    Praeiviai Mažeikių rajone: tik neturint vaikų atrodo, kad juos auginti – vargas
    2026/05/23
    Dvidešimt pirmoji „Praeivių“ laida atvyko į Mažeikius. Miesto centre pasitinka Senamiesčio parkas, kurio prieigose veikia moderniai atrodantis Mažeikių muziejus.

    „Visų šiukšlių negalim tikrai surinkt ir saugot, tam yra rinkinių komisija, kuri nusprendžia. Visuomet žmonėms sakau, jeigu daiktas turi istoriją, gali anas būti ir prastesnės kokybės, bet tada jau bus muziejinė vertybė“, – pasakoja Mažeikių muziejaus direktoriaus pavaduotoja Raimonda, atsakinga už rinkinius.

    Tuo metu neplanuotai sutiktas Mažeikių rajono gyventojas Virginijus su savimi nešasi krepšį knygų, sako, gyvenimas pralėkė labai greitai, dabar blogus įpročius keičia geri, tik šiek tiek gaila iššvaistyto laiko.

    „Keistas jausmas, kai persilaužt reik. Visą gyvenimą dirbęs, kažkam reikalingas ir staiga viskas nubraukiama, lieki pats su savim. Pagalvoji, kad tas gyvenimas labai greitai prabėga, reikėjo kažkaip su tempais… galvot, daugiau daryt, spėti“, – sako visą gyvenimą vairuotoju dirbęs Mažeikių rajono gyventojas Virginijus.

    Mažeikių rajone sutikti gyventojai įsitikinę, kad gimstamumas šalyje vien tik finansinėmis priemonėmis nepadidės.

    „Kelia vaiko pinigus, kad daugiau vaikų gimdytų. Aš nemanau, kad čia pagrindinė priežastis. Gal tiesiog visas šeimos modelis yra pakitęs, kažkaip neatrodo, kad šeimos kūrimas būtų vertybė“, – svarsto Mažeikių gyventoja Lilija.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    続きを読む 一部表示
    21 分
  • Praeiviai Jonavos rajone: dauguma nemano, kad reikia švelninti sankcijas Baltarusijai

    Praeiviai Jonavos rajone: dauguma nemano, kad reikia švelninti sankcijas Baltarusijai
    2026/05/16
    Dvidešimtoji „Praeivių“ laida domisi gyvenimu Jonavos rajone.

    Jonavos mieste sutikta Violeta sako, kad savivaldybės ribose įsikūrusi Lietuvos kariuomenės infrastruktūra leidžia jaustis saugiai.

    „Ne, netrukdo. O buvo geriau, kai rusiški tankai zujo? Mes sodybą turim kitoj pusėj upės, nu tai ten ir pašaudo, ir girdisi garsai, bet nereikia tokių dalykų sureikšmint, viskas tvarkoj“, – pasakoja Violeta, vadinanti save toliau dirbančia pensininke.

    Tuo metu Kosmonautų gatvėje ratų taisyklą įkūręs Olegas norėtų, kad vairuotojai laiku keistų automobilių padangas, nes dabar garaže tenka dirbti vos kelis mėnesius per metus, o likusį laiką reikia skirti kitoje darbovietėje.

    „Kai sniegas iškrenta, tai visiems reikia ir iš karto, pradeda krūva problemų atvažiuot. Pats kitą kartą pareklamuoju… pradėjau „TikTok“ ten. Paragini žmones rūpintis padangų keitimu, žiūriu, sujudėjo. Pasirodo, mato“, – stebisi Olegas.

    Jonavos rajone apstu įdomių gyvenviečių pavadinimų, pavyzdžiui, yra Venecija, Paryžius ir Šveicarija. Pastarajame kaime gyvenanti Lidija norėtų, kad žmonės būtų labiau draugiški.

    „Mokykla yra, darželis yra, seniūnija yra, ambulatorija yra, kultūrnamis yra, čia visko yra. O paprastam gyventojui ko reikia… gal draugiškumo trūksta. Kažkaip anksčiau žmonės būdavo bendruomeniški“, – sako Jonavos rajono Šveicarijos kaimo gyventoja Lidija.

    Dauguma Jonavos rajone sutiktų gyventojų mano, kad Baltarusijai nereikėtų švelninti sankcijų. Svarstymų atlaisvinti Minskui taikomus ribojimus šiais metais padaugėjo, kai išryškėjo JAV verslo interesai.

    „Kokiu pagrindu jiems reikėtų švelninti? Kas čia tokio atsitiko? Prieš karą jie gi labai džiaugėsi, kad greitai turės pajūrį. Aš tikrai prieš“, – svarsto Jonavos rajono gyventojas Kęstutis.

    Ved. Edvinas Kučinskas.
    続きを読む 一部表示
    21 分
  • Praeiviai Skuodo rajone: šiandien su elektromobiliu Vilniaus nepasiektume

    Praeiviai Skuodo rajone: šiandien su elektromobiliu Vilniaus nepasiektume
    2026/05/09
    Devynioliktoji „Praeivių“ laida lankosi Lietuvos šiaurės vakaruose – Skuodo rajone. Savivaldybės centre sutiktas gyventojas Vidmantas baidosi klausimų apie problemas, sako, viskas šalyje gerai.

    „Aš laikausi tokios taisyklės: iš Vilniaus, kai važiuoji į Skuodą, yra 350 kilometrų, o iš Skuodo į Vilnių – lygiai tiek pat. (...) Vienybės trūksta, daug negatyvo. Lietuva per maža šalis, esam surišti viens su kitu, o tie atstumai… sėdi ir važiuoji“, – sako Skuodo rajono kultūros centro administratorius Vidmantas.

    Tuo metu masažo paslaugas Skuode teikianti Asta pasakoja, kad iš esmės pakeitė savo karjerą – prieš daugiau nei metus meno mokykloje dar mokė vaikus.

    „Esu kardinaliai pakeitusi savo veiklą, iš muzikantės patapau masažuotoja. Turbūt viskam ateina savas laikas. Juokiuosi, kai hobis pradeda trukdyt darbui, reikia rinktis hobį. (...) Lepinu moteris Skuodo, gražinu“, – džiaugiasi Asta, pridurdama, kad rajonas pamažu traukiasi, galėtų gyventi daugiau žmonių.

    Dėl karo smarkiai išaugus degalų kainoms bei Europos Komisijai paraginus mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, Skuodo rajone sutikti gyventojai sako, kad elektromobilio šiandien nepirktų. Tai daugiausia susiję su, jų nuomone, per mažai išvystyta infrastruktūra.

    „Šiandien nesirinkčiau, girdėjau, kad jau gali nuvažiuot su vienu užsikrovimu iš Skuodo į Vilnių, bet žiemą nenuvažiuosi. Turėsi sustot kažkur Kryžkalny, gerti pora valandų kavytę, kad galėtum važiuoti toliau“, – svarsto Skuodo gyventoja Irena, daugybę metų dirbanti draudimo rinkoje.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    続きを読む 一部表示
    21 分
  • Praeiviai Šakių rajone: vieniems referendumo idėją palaikant, kiti sako – leiskit mylėt

    Praeiviai Šakių rajone: vieniems referendumo idėją palaikant, kiti sako – leiskit mylėt
    2026/05/02
    Aštuonioliktoji „Praeivių“ laida keliauja Šakių rajono savivaldybėje – tiek centriniame mieste, tiek aplinkinėse gyvenvietėse. Šakiuose sutikta gyventoja Marija ragina ieškoti daugiau pozityvo.

    „Žinoma, pradėtum ieškoti tų bėdų, tai rastum. Bet gal reikia pozityviau žiūrėti į gyvenimą. (...) Aš gyvenu viena, pensija yra tokia, kokia yra, jeigu pasiskaičiuoji, išsiverti. Nieko tokio, žmonės gyvena dar blogiau, kai pagalvoji pasauly kaip viskas yra“, – sako pensininkė Marija.

    Tuo metu pasienyje esančio Panovių kaimo gyventojai skundžiasi, kad yra apsupti žvyrkelio – nors kaimo gatvės asfaltuotos, norint čia patekti, reikia dardėti kelis kilometrus.

    „Čia mūsų pati pačiausia bėda, atskirti nuo gyvenimo į visus kraštus. Nors šitas ruožas žemėlapy prieš daugybę metų pažymėtas kaip asfaltas. Vasarą pravažiuoja turistai, rodo į žemėlapį ir nesupranta“, – aiškina Panovių parduotuvės pardavėja Lijana.

    Savo ruožtu Kudirkos Naumiesčio gyventojai džiaugiasi istorine miesto svarba ir puoselėja Lietuvos himno kūrėjo atminimą.

    „Man atrodo labai įdomus faktas, kad būtent pas mus parašė šį himną. Muziejus stovi būtent toje vietoje, kur buvo ir parašyta „Tautiška giesmė“. Be to, iš pradžių Kudirka buvo lenkiškų pažiūrų“, – pasakoja nuo vasario V. Kudirkos muziejaus edukatore dirbanti Vilniaus universiteto absolventė, Kudirkos Naumiesčio gyventoja Marija.

    Šakių rajone sutiktų gyventojų nuomonės dėl kai kurių politikų siūlomo patariamojo referendumo išsiskiria – vieniems idėją palaikant, kiti griežtai ją atmeta. Kaip skelbta anksčiau, dalis parlamentarų nori paklausti, ar reikia Konstitucijoje įtvirtinti, kad teisiniai šeimos santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės bei tėvystės.

    „Aš esu už tai, kad žmonės būtų laimingi. O kokia forma, nu koks man skirtumas. Svarbu, kad žmogus rado meilę ir viskas“, – mano šokių mokytoja Aušra.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    続きを読む 一部表示
    22 分