『Praeiviai』のカバーアート

Praeiviai

Praeiviai

著者： LRT
無料で聴く

Vienas epizodas – viena Lietuvos savivaldybė. Čia kalba tik neplanuotai gatvėje sutikti žmonės. Jie kažkam tėvai, vaikai, kaimynai, o gal tiesiog draugai. Sutikdami stabtelėti, praeiviai įsileidžia į savo kasdienybę – džiaugsmus, rūpesčius ir mintis apie paprastus, bet taip pat kartais visuomenę skaldančius klausimus. Tai dinamiškas, aplinkos garsų prisodrintas radijo pasakojimas, kiekvieną kartą įrašomas vis kitoje Lietuvos vietoje.Copyright LRT 社会科学
エピソード
  • Praeiviai Druskininkuose: džiaugiasi turizmu, nemėgsta politinių klausimų, nori stabilumo

    Praeiviai Druskininkuose: džiaugiasi turizmu, nemėgsta politinių klausimų, nori stabilumo
    2026/06/20
    Dvidešimt penktoji „Praeivių“ laida lankosi Druskininkuose – Lietuvos pietiniame pakraštyje įsikūrusiame kurorte. Čia įsibėgėjanti vasara pritraukia vis daugiau Lietuvos ir užsienio turistų. Tačiau Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro darbuotoja Inga pabrėžia, kad seniausiame Lietuvos kurorte veiksmas verda ištisus metus.

    „Esame kurortas ne sezoninis, sulaukiame turistų visus metus. Šiaip, turime du informacijos centrus. (...) Kol kas kurorte yra daugiau lietuvių, bet laukiame turistų iš Izraelio, Lenkijos ir Vokietijos“, – pasakoja rinkodaros vadybininkė Inga.

    Druskininkų savivaldybėje gaisrų ir nelaimingų nutikimų pastaruoju metu nėra labai daug, ugniagesiai dirba įprastu režimu, o kai reikia, vyksta padėti aplinkiniams rajonams. Vis dėlto, nuo šių metų pareigūnams tenka dažniau pasitikrinti savo įgūdžius.

    „Normatyvų tikrai nebus jiems per daug, galim nesiskųsti. Jie reikalingi tam, kad nuvykus į įvykį nereikėtų galvoti, ką daryti, o būtų automatiškai viskas atidirbta. Čia naujovė tokia – anksčiau įskaitai darydavom septynis, dabar nuo šių metų keturiasdešimt“, – sako Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Jonas.

    Druskininkuose sutikti gyventojai mano, kad valdančioji koalicija be „Nemuno aušros“ bus stabilesnė. Tačiau tokia nuomonė išsakyta atsargiai, nes daugeliui gatvėse kalbintų žmonių politiniai klausimai nepatinka.

    „Aš galvoju, kad gal bus geriau, nes su ta „Nemuno aušra“ tikrai jie turėjo daug problemų. Giliai situacijos nepakomentuosiu, bet tikiuosi, kad bus geriau“, – svarsto Druskininkuose penkerius metus gyvenanti Rita.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    続きを読む 一部表示
    21 分
  • Praeiviai Kalvarijoje: radijo šimtmečio prisiminimuose – „Pupų Dėdė“ ir kriminalai

    Praeiviai Kalvarijoje: radijo šimtmečio prisiminimuose – „Pupų Dėdė“ ir kriminalai
    2026/06/13
    Dvidešimt ketvirtoji „Praeivių“ laida vaikšto Kalvarijos gatvėmis. Šalia parduotuvės neplanuotai sutiktas bitininkas Pranas pasakoja, kad šia veikla aktyviau užsiima nuo pensinio amžiaus pradžios.

    „Man tai tik širdžiai, o sunkumo – daugiau nei reikia. Ir mažai vertinamas tas darbas, va kas yra. Produktas tai pigus“, – sako Kalvarijos gyventojas Pranas, pridurdamas, kad valstybė smulkiems ūkininkams šiandien padeda per mažai.

    Tuo metu Kalvarijos gatvėse sutiktas Viktoras pasakoja atvykęs iš Kauno, nes čia yra jo šeimos kapai. Svarstydamas, kad dalis vaikų šiandien per daug naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, jis pradeda džiaugtis savo paties anūkėmis.

    „Viena mergaitė matematiką varo su profesoriais kartu dar būdama antram kurse, skaito paskaitas užsieny. Kita mergaitė vieną aukštąjį pabaigė, dabar antrą varo. Tik džiaugtis reikia“, – apie savo anūkes pasakoja Kalvarijoje sutiktas Viktoras.

    Užsukus į Kalvarijos savivaldybės viešąją biblioteką, pasikalbėti sutinka čia dirbanti Sigita. Ji atskleidžia, kad dirba gerokai plačiau nei reikalauja užimamos pareigos, tačiau tą daro su malonumu.

    „Labiausiai mėgstu parodas organizuoti. Dabar yra viena paroda, parsivežta neseniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus… esu dėkinga, kad mums duoda ir pasitiki“, – sako Kalvarijos bibliotekos Informacijos išteklių valdymo skyriaus vedėja Sigita.

    Kalvarijoje sutikti gyventojai sako, kad Lietuvos radijo dažniausiai klauso automobilyje, kai kurie pasigenda anksčiau skambėjusios kriminalų laidos, o dalis pripažįsta vis labiau besirenkantys tinklalaides. Tokie žmonių pasvarstymai skamba Lietuvos radijui ką tik atšventus šimto metų jubiliejų.

    „Būtent LRT aš ir klausau, nes man, matot, kuo mažiau muzikos, tuo geriau. Ir dabar radijas stovi pas mane ant stalo. Ne kasdien, aišku, bet paklausau. (...) Nei kolegoms, nei jums [pastebėjimų] neturiu, tik iš pradžių buvo keista, kai dingo kriminalų laida, bet dabar pripratau“, – sako Kalvarijos savivaldybėje beveik devynerius metus gyvenanti Liudmila.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    続きを読む 一部表示
    23 分
  • Praeiviai Raseinių rajone: artimiausia priedanga – rūsys, bet ar neužgrius?

    Praeiviai Raseinių rajone: artimiausia priedanga – rūsys, bet ar neužgrius?
    2026/06/06
    Dvidešimt trečioji „Praeivių“ laida atvyko į Raseinius. Pirmoji vasaros šiluma vis labiau pildo miesto skverus, kur bevaikščiodami laisvalaikį neretai leidžia vietos gyventojai. Tačiau jų istorijos – įvairios, pasitaiko ir skaudžių išgyvenimų.

    „Septinti metai, kai turiu neįgalumą. Ir gyvenu, kol dar Dievas laiko. Aš po dviejų insultų esu, buvo atėmę dešinę pusę. (...) Nu, žinokit, sunkoka. Du metus beveik iš kambario neišėjau“, – dalijasi Raseinių gyventoja Vida.

    Tuo metu pensininkas Alfonsas, keliaudamas į parką, nedvejodamas sako, kad sekasi gerai, pensijos pakanka, kasdien naršo internete ir seka naujienas. Savaitgaliais jis stengiasi aplankyti kitus miestus ir juose vykstančius renginius, pavyzdžiui, sostinės šaltibarščių festivalį.

    „Tarp kitko, savaitgalį buvom nuvažiavę į Vilnių, matėme šaltibarščių festivalį, ten labai daug žmonių, liko geri įspūdžiai. Taip pat vyko ir folkloro ansamblių festivalis, irgi paliko gerą įspūdį“, – sako tris vaikus užauginęs Raseinių gyventojas Alfonsas.

    Šiek tiek nutolus nuo pagrindinių gatvių, galima rasti istorinę atmintį ir miesto paveldą puoselėjantį Raseinių krašto istorijos muziejų. Jam vadovaujanti Birutė atkreipia dėmesį, kad pagrindinis pastatas prieš beveik šimtmetį atliko jaunimo arešto namų funkciją. Tačiau vėliau okupacinė valdžia čia vežė politinius kalinius.

    „Tai ne kriminalinių nusikaltėlių kalėjimas. Kaip mes sakome, čia buvo kurpiamos bylos Lietuvos šviesuomenei. Jie buvo kalinami ne taip ilgai, buvo tardomi ir etapais (...) išgabenami į Rusiją. Didžioji dalis ne tremčiai, o į sunkiuosius kalėjimus“, – pasakoja ilgametė Raseinių krašto istorijos muziejaus direktorė Birutė.

    Raseinių rajone sutikti gyventojai apie šalia esančias priedangas ir žino, ir nežino. Dalis sako, kad per oro pavojų eitų į rūsį, tačiau ir nerimauja, kas nutiktų, jeigu pastatas pradėtų griūti.

    „Mūsų name, rūsyje. Bet aš bijau, nežinau, turbūt neičiau. Taigi užgriūtų mus. Geriau tualete užsidaryt“, – svarsto Raseiniuose gyvenanti senjorė, tremtinė Zita.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    続きを読む 一部表示
    21 分
adbl_web_anon_alc_button_suppression_t1
まだレビューはありません