Kuri Lietuvos istorija yra liberalų? O kuri — tautininkų, krikdemų, socialistų?Bumblauskas atvirai: - Šapokos „Lietuvos istorija" – bedantė. Vilnijos problemos ji nemato.- O tie, kurie šiandien marširuoja su šūkiu „Lietuva lietuviams" — tai „naftalinu dvelkiantis nacionalizmas".- Kodėl be Jurgio Giedraičio nebūtų Vilniaus?- Kodėl Edvardas Gudavičius sakė, kad vienas 1920-ųjų savanoris nusveria visus kunigaikščius kartu sudėjus? - Ir kodėl Tadas Kosciuška — tikras liberalios Lietuvos herojus, kurio paminklą Vašingtone stato visi, tik ne lietuviai?Tai ne dar viena istorijos pamoka, o kvietimas suaugti.🎥

Rolandas Skaisgirys apie Lietuvos sportą, sporto politiką ir tai, kodėl Lietuva iki šiol neturi nuoseklios sporto strategijos. Ką reiškia jo frazė: „Į Eurolygą išvažiavome, bet iš Joniškio – ne“?„Liberaliuose pokalbiuose“ kalbame apie tai, ar pavienės pergalės reiškia veikiančią sporto sistemą ir kodėl vaikų galimybės sportuoti vis dar priklauso nuo gyvenamosios vietos, šeimos galimybių bei sutikto trenerio.Pokalbyje aptariame:– kodėl Lietuva neturi ilgalaikės sporto strategijos;– ar Lietuvą iš tiesų galima vadinti sporto šalimi;– vaikų galimybes sportuoti regionuose;– trenerių rengimą ir jaunųjų sportininkų ugdymą;– sporto finansavimą ir valstybės prioritetus;– profesionalaus ir visuomenės sporto santykį;– ar krepšinio populiarumas padeda visam Lietuvos sportui, ar užgožia kitas sporto šakas;– 3×3 krepšinio sėkmę ir jos pamokas;– kas iš tikrųjų atsakingas už Lietuvos sporto rezultatus.Žiūrėkite visą pokalbį ir komentaruose parašykite: ką pirmiausia keistumėte Lietuvos sporto sistemoje?Svečias: Rolandas SkaisgirysVedėjai: prof. Raimundas Lopata ir Jonas Vitkauskas#RolandasSkaisgirys #LietuvosSportas #LiberalūsPokalbiai

Socialdemokratai atsikratė „Nemuno aušros" — bet ar Seime kas nors iš tikrųjų pasikeis? Prof. Lauras Bielinis įspėja: apsidžiaugti galima, tačiau politika Lietuvoje lieka ta pati, o radikalai gali sugrįžti dar stipresni. „Liberalūs pokalbiai" su prof. Raimundu Lopata ir Jonu Vitkausku aiškinasi, ką ši koalicijos perrikiavimas reiškia Lietuvai.Šiame epizode:• Kodėl „Nemuno aušros" pasitraukimas nieko iš esmės nekeičia — Bielinio diagnozė• Socialdemokratai: kodėl jie „verda savo problemų sukūryje" ir neturi strategijos• Kas laukia „Nemuno aušros" — skilimas ar sustiprėjimas?• Demokratų tragedija: „mutavę socdemai" be ryškaus politinio veido• Stabilumo mitas: kodėl visuomenė ieško „tvirtos rankos", o ne permainų🔔 Prenumeruok „Liberalius pokalbius", kad nepraleistum naujų epizodų.#LiberalūsPokalbiai #Bielinis #LietuvosPolitika #Seimas #NemunoAušra

Lietuvis pasiryžęs ginti šalį — bet Seimu pasitiki mažiau nei 7 proc. Kaip šie du dalykai gali egzistuoti vienoje galvoje? Istorikas Norbertas Černiauskas ir sociologas Ignas Zokas narsto pasitikėjimo paradoksą: kodėl valstybė mums sava, o valdžia — ne. Pokalbį veda Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata.- Kaip lietuvio sąmonėje atsirado takoskyra tarp „valstybės“ ir „valdžios“ — ir kodėl viena šventa, o kita svetima?- Seimas kaip realybės šou: ar matome tik spektaklį, o ne darbą — ir ką tai daro pasitikėjimui?- Kodėl kariuomenė, policija, ugniagesiai turi aukščiausią visuomenės pasitikėjimą, o politikai — žemiausią?- Tarpukario Lietuvos pamoka: ar Smetonos autoritarizmas kūrė didesnį pasitikėjimą valstybe nei šiandienė demokratija?- Pilietiškumo išsiskyrimas: kodėl vieni tampa atsakingesni, o kiti viskam abejingi?- Kolaboravimo tikimybė: ar įmanoma pamatuoti, kiek žmonių pasiduotų okupacijos akivaizdoje?

Kas antrą dieną — po droną Lietuvos oro erdvėje. Trys incidentai per pirmas dvi gegužės savaites. Valstybės institucijos ne tai kad nieko nedaro — jos imituoja veiklą, nes nežino, ką daryti. Arba nenori žinoti.Šiame Liberalių pokalbių epizode pas Joną Vitkauską ir prof. Raimundą Lopatą svečiuojasi — FPV pilotas, knygos „Dronų karas" autorius Arūnas Kumpis ir Kovo 11-osios Akto signataras Arūnas Degutis. Abu šauliai. Abu matę karo realybę. Abu tą patį sako: sistema neveikia — ir niekas už tai neatsako.Kodėl verta žiūrėti:- Trys konkretūs dronų incidentai Lietuvoje: kas atsitiko ir koks buvo institucinis atsakas- Kumpio diagnozė: „Šiandien tas atstumas, kuriuo mūsų kariuomenė deklaruoja masinę ugnį — 2,5 km. Realybėje reikia 20 km"- Kodėl naikinti dronus raketomis yra absurdiška: viena raketa kainuoja tiek, kiek 10 000 pigių sprendimų- 200 eurų vertės akustinė sistema, galinti fiksuoti dronus iš 15 km — ir kodėl Lietuva jos neperka- „NATO narkomano adata": Kumpis apie priklausomybę, kuri žlugdo savarankišką gynybą- Signataro Degučio realizmas: ką reiškia gintis be ginklų — ir ko neišmokome iš 1990-ųjų

Trumpas grįžo iš Kinijos. Sako — geras vizitas. Bet ar jis žino, su kuo sėdėjo prie stalo? Ramūnas Bogdanas griauna mitą: kodėl Kinija šiandien desperatiškai ieško stabilumo — ir kodėl tai yra silpnumo, ne stiprybės požymis,Šiame epizode:🔹 Kinija importuoja 30% maisto ir 70% energijos — tai ne galia🔹 Nekilnojamojo turto krizė: 30% BVP griūva🔹 Demografinė duobė: vieno vaiko politikos pasekmės🔹 Armijos valymas — kariniame komitete liko 2 žmonės🔹 Taivanas niekada nepriklausė Kinijai — Bogdanas paneigia Trumpą🔹 12 lėktuvų saugumui ir dovanų išmetimas — visiško nepasitikėjimo ženklai

Nuo 2015 m. Lietuvos savivaldybių merai gavo vis daugiau galių. 2023 m. reforma suteikė jiems teisę vienasmeniškai skirti administracijos direktorių — žmogų, kuris realiai valdo savivaldybės aparatą, biudžetą ir darbuotojus.Norėjome stipraus šeimininko. Gavome — bet kokius?Šiame epizode kartu su Gabriele Burbulyte-Tsiskarischvili — politologe iš Klaipėdos universiteto ir prof. Raimondu Lopata bei podcasto vedėju Jonu Vitkausku kalbame apie:- Kodėl taryba — svarbiausia institucija — nukeliavo į antrą planą- Kaip naujasis savivaldos modelis sukūrė sąlygas „vadukams" atsirasti- Sovietinis palikimas: ar vis dar ieškome „vykdomojo komiteto pirmininko"?- Regionų plėtros tarybos — kodėl merai traukia paklodę į savo pusę- Kas iš tikrųjų kaltas: įstatymų leidėjai, visuomenė ar sistema?

Kodėl po 200 metų Lietuva ir Lenkija vis dar jaučia tuos pačius skaudulius? Gegužės 3-iosios konstitucija, Vilniaus klausimas, Giedroycas — ir klausimai, kurie iki šiol neišspręsti.Prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Barbara Stankiewicz ir prof. Raimundas Lopata atsako į klausimą: ar mes norime susitaikyti, ar tik apie tai kalbame?Šiame epizode:- Ar Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo Lietuvos dokumentas — ar dokumentas prieš Lietuvą?- Kur dingo "draugiškas Lenkijos elitas"?- Giedroyco ULB koncepcija: kodėl Lenkijai reikalinga nepriklausoma Lietuva?- Lietuvos lenkai — vienalytė mažuma ar skirtingų tapatybių mozaika?- Bendradarbiavimo siekis ir stringanti partnerystė — kodėl geri norai virsta tuščiomis deklaracijomis?- Kas reikalinga, kad santykiai taptų ne tik deklaratyviai, bet ir praktiškai geri?- Dubingių ir Glitiškių žudynės — ar įmanomas bendras kryžius kaip susitaikymo simbolis?📺 Liberalūs pokalbiai — politika, istorija, idėjos. Tinklalaidę veda Raimundas Lopata ir Jonas Vitkauskas