Svarbiausi sprendimai sporte dažnai priimami toli nuo aikštės. Tarptautinės federacijos, valstybės interesai, pinigai, prestižas ir politiniai sprendimai formuoja tai, ką galiausiai matome varžybose.

Diskusijoje kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos sportininkų grąžinimą į tarptautines varžybas, tarptautinių sporto organizacijų sprendimų skaidrumą, sankcijas ir moralinę atsakomybę.

Tačiau pokalbis neapsiriboja geopolitika. Ar Lietuva iš tiesų turi nuoseklią sporto politiką? Ar rezultatą vis dar matuojame tik medaliais? Kiek valstybei kainuoja fiziškai neaktyvi visuomenė ir ką iš tikrųjų sukuria sportui skiriami pinigai?

Diskutuoja: Virgilijus Alekna, Arminas Lydeka ir Paulius Malžinskas. Pokalbį moderuoja Jonas Vitkauskas ir Raimundas Lopata.

Pokalbyje:

• Kas iš tiesų lemia sprendimus pasaulio sporte?
• Rusijos ir Baltarusijos sportininkų grįžimas bei sankcijų ribos
• Tarptautinių sporto organizacijų sprendimų skaidrumas
• Sportas kaip politikos, valstybės prestižo ir galios įrankis
• Ar Lietuva turi nuoseklią sporto politiką?
• Medaliai, fizinis aktyvumas ir ką realiai sukuria sportui skiriami pinigai

Prenumeruokite „Liberalūs pokalbiai“ ir parašykite komentaruose – kas, jūsų manymu, šiandien turi daugiausia galios pasaulio sporte?

#liberaluspokalbiai #sportasirpolitika #virgilijusalekna #arminaslydeka #pauliusmalzinskas #olimpiada

Kuri Lietuvos istorija yra liberalų? O kuri — tautininkų, krikdemų, socialistų?Bumblauskas atvirai: - Šapokos „Lietuvos istorija" – bedantė. Vilnijos problemos ji nemato.- O tie, kurie šiandien marširuoja su šūkiu „Lietuva lietuviams" — tai „naftalinu dvelkiantis nacionalizmas".- Kodėl be Jurgio Giedraičio nebūtų Vilniaus?- Kodėl Edvardas Gudavičius sakė, kad vienas 1920-ųjų savanoris nusveria visus kunigaikščius kartu sudėjus? - Ir kodėl Tadas Kosciuška — tikras liberalios Lietuvos herojus, kurio paminklą Vašingtone stato visi, tik ne lietuviai?Tai ne dar viena istorijos pamoka, o kvietimas suaugti.🎥

Rolandas Skaisgirys apie Lietuvos sportą, sporto politiką ir tai, kodėl Lietuva iki šiol neturi nuoseklios sporto strategijos. Ką reiškia jo frazė: „Į Eurolygą išvažiavome, bet iš Joniškio – ne“?„Liberaliuose pokalbiuose“ kalbame apie tai, ar pavienės pergalės reiškia veikiančią sporto sistemą ir kodėl vaikų galimybės sportuoti vis dar priklauso nuo gyvenamosios vietos, šeimos galimybių bei sutikto trenerio.Pokalbyje aptariame:– kodėl Lietuva neturi ilgalaikės sporto strategijos;– ar Lietuvą iš tiesų galima vadinti sporto šalimi;– vaikų galimybes sportuoti regionuose;– trenerių rengimą ir jaunųjų sportininkų ugdymą;– sporto finansavimą ir valstybės prioritetus;– profesionalaus ir visuomenės sporto santykį;– ar krepšinio populiarumas padeda visam Lietuvos sportui, ar užgožia kitas sporto šakas;– 3×3 krepšinio sėkmę ir jos pamokas;– kas iš tikrųjų atsakingas už Lietuvos sporto rezultatus.Žiūrėkite visą pokalbį ir komentaruose parašykite: ką pirmiausia keistumėte Lietuvos sporto sistemoje?Svečias: Rolandas SkaisgirysVedėjai: prof. Raimundas Lopata ir Jonas Vitkauskas#RolandasSkaisgirys #LietuvosSportas #LiberalūsPokalbiai

Socialdemokratai atsikratė „Nemuno aušros" — bet ar Seime kas nors iš tikrųjų pasikeis? Prof. Lauras Bielinis įspėja: apsidžiaugti galima, tačiau politika Lietuvoje lieka ta pati, o radikalai gali sugrįžti dar stipresni. „Liberalūs pokalbiai" su prof. Raimundu Lopata ir Jonu Vitkausku aiškinasi, ką ši koalicijos perrikiavimas reiškia Lietuvai.Šiame epizode:• Kodėl „Nemuno aušros" pasitraukimas nieko iš esmės nekeičia — Bielinio diagnozė• Socialdemokratai: kodėl jie „verda savo problemų sukūryje" ir neturi strategijos• Kas laukia „Nemuno aušros" — skilimas ar sustiprėjimas?• Demokratų tragedija: „mutavę socdemai" be ryškaus politinio veido• Stabilumo mitas: kodėl visuomenė ieško „tvirtos rankos", o ne permainų🔔 Prenumeruok „Liberalius pokalbius", kad nepraleistum naujų epizodų.#LiberalūsPokalbiai #Bielinis #LietuvosPolitika #Seimas #NemunoAušra

Lietuvis pasiryžęs ginti šalį — bet Seimu pasitiki mažiau nei 7 proc. Kaip šie du dalykai gali egzistuoti vienoje galvoje? Istorikas Norbertas Černiauskas ir sociologas Ignas Zokas narsto pasitikėjimo paradoksą: kodėl valstybė mums sava, o valdžia — ne. Pokalbį veda Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata.- Kaip lietuvio sąmonėje atsirado takoskyra tarp „valstybės“ ir „valdžios“ — ir kodėl viena šventa, o kita svetima?- Seimas kaip realybės šou: ar matome tik spektaklį, o ne darbą — ir ką tai daro pasitikėjimui?- Kodėl kariuomenė, policija, ugniagesiai turi aukščiausią visuomenės pasitikėjimą, o politikai — žemiausią?- Tarpukario Lietuvos pamoka: ar Smetonos autoritarizmas kūrė didesnį pasitikėjimą valstybe nei šiandienė demokratija?- Pilietiškumo išsiskyrimas: kodėl vieni tampa atsakingesni, o kiti viskam abejingi?- Kolaboravimo tikimybė: ar įmanoma pamatuoti, kiek žmonių pasiduotų okupacijos akivaizdoje?

Kas antrą dieną — po droną Lietuvos oro erdvėje. Trys incidentai per pirmas dvi gegužės savaites. Valstybės institucijos ne tai kad nieko nedaro — jos imituoja veiklą, nes nežino, ką daryti. Arba nenori žinoti.Šiame Liberalių pokalbių epizode pas Joną Vitkauską ir prof. Raimundą Lopatą svečiuojasi — FPV pilotas, knygos „Dronų karas" autorius Arūnas Kumpis ir Kovo 11-osios Akto signataras Arūnas Degutis. Abu šauliai. Abu matę karo realybę. Abu tą patį sako: sistema neveikia — ir niekas už tai neatsako.Kodėl verta žiūrėti:- Trys konkretūs dronų incidentai Lietuvoje: kas atsitiko ir koks buvo institucinis atsakas- Kumpio diagnozė: „Šiandien tas atstumas, kuriuo mūsų kariuomenė deklaruoja masinę ugnį — 2,5 km. Realybėje reikia 20 km"- Kodėl naikinti dronus raketomis yra absurdiška: viena raketa kainuoja tiek, kiek 10 000 pigių sprendimų- 200 eurų vertės akustinė sistema, galinti fiksuoti dronus iš 15 km — ir kodėl Lietuva jos neperka- „NATO narkomano adata": Kumpis apie priklausomybę, kuri žlugdo savarankišką gynybą- Signataro Degučio realizmas: ką reiškia gintis be ginklų — ir ko neišmokome iš 1990-ųjų

Trumpas grįžo iš Kinijos. Sako — geras vizitas. Bet ar jis žino, su kuo sėdėjo prie stalo? Ramūnas Bogdanas griauna mitą: kodėl Kinija šiandien desperatiškai ieško stabilumo — ir kodėl tai yra silpnumo, ne stiprybės požymis,Šiame epizode:🔹 Kinija importuoja 30% maisto ir 70% energijos — tai ne galia🔹 Nekilnojamojo turto krizė: 30% BVP griūva🔹 Demografinė duobė: vieno vaiko politikos pasekmės🔹 Armijos valymas — kariniame komitete liko 2 žmonės🔹 Taivanas niekada nepriklausė Kinijai — Bogdanas paneigia Trumpą🔹 12 lėktuvų saugumui ir dovanų išmetimas — visiško nepasitikėjimo ženklai

Nuo 2015 m. Lietuvos savivaldybių merai gavo vis daugiau galių. 2023 m. reforma suteikė jiems teisę vienasmeniškai skirti administracijos direktorių — žmogų, kuris realiai valdo savivaldybės aparatą, biudžetą ir darbuotojus.Norėjome stipraus šeimininko. Gavome — bet kokius?Šiame epizode kartu su Gabriele Burbulyte-Tsiskarischvili — politologe iš Klaipėdos universiteto ir prof. Raimondu Lopata bei podcasto vedėju Jonu Vitkausku kalbame apie:- Kodėl taryba — svarbiausia institucija — nukeliavo į antrą planą- Kaip naujasis savivaldos modelis sukūrė sąlygas „vadukams" atsirasti- Sovietinis palikimas: ar vis dar ieškome „vykdomojo komiteto pirmininko"?- Regionų plėtros tarybos — kodėl merai traukia paklodę į savo pusę- Kas iš tikrųjų kaltas: įstatymų leidėjai, visuomenė ar sistema?