Lietuvos ekonomika, verslas, inovacijos, investicijos, fintech ir saugumas – kas šiandien kuria Lietuvos pranašumą, o kas jį stabdo?Šiame „Liberalūs pokalbiai“ epizode aptariame Lietuvos ekonomiką iki 2028 metų: verslo lankstumą, reguliavimą, vienaragius, gynybos pramonę ir valstybės vaidmenį.Ar Lietuva dar moka ne tik konkuruoti, bet ir inovuoti? Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata kalbasi su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu ir finansų sektoriaus ekspertu Sauliumi Racevičiumi apie Lietuvos ekonomiką, investicijas Lietuvoje, eksporto situaciją, fintech sektorių, vienaragius, aukštąsias technologijas, gynybos pramonę, degalų kainas, infliaciją, reguliavimą, švietimo sistemą ir antros pakopos pensijų reformą.Šiame epizode keliami klausimai: ar valstybė padeda verslui, ar jį stabdo? Ar Europa per daug reguliuoja? Ar Lietuvos verslas vis dar turi lankstumo ir gebėjimo greitai prisitaikyti? Ką Lietuva turi padaryti dabar, kad ekonomikos augimas, inovacijos ir investicijos neišsikvėptų?Prenumeruokite „Liberalius pokalbius“, jei jums įdomi Lietuvos ekonomika, politika, verslas, investicijos, inovacijos ir valstybės ateitis.

Politinėmis partijomis pasitikima vis mažiau — ne tik Lietuvoje, bet visame Vakarų pasaulyje. Ar tai laikina krizė, ar jau gyvename senojo partinio modelio saulėlydyje?Ar politinės partijos dar tebėra gyvas demokratijos įrankis, ar jau tampa atgyvenusiu dariniu? Klasikinės masinės partijos, paremtos aiškiomis ideologijomis ir griežta hierarchija, vis sunkiau atitinka šiandienos realybę — jų vietoje iškyla vienkartinės, personalistinės, rinkimams pritaikytos struktūros.Trys profesoriai – Lauras Bielinis, Gintautas Mažeikis ir Raimundas Lopata – analizuoja, kodėl industrinės epochos partijų sistema byra ir kas ją pakeis:— Kodėl kompetentingi žmonės vengia partinės politikos?— Vienkadenciniai judėjimai: iškyla greitai, išnyksta taip pat greitai — ar tai ateitis?— Ar partijos virsta tik valdžios paėmimo ir išlaikymo mechanizmais?— Dirbtinis intelektas politikoje — kur baigiasi pagalbinis instrumentas ir prasideda pavojinga riba?— Kokia politika gali ateiti po mums pažįstamos partinės sistemos?

Ko verta Lietuvos kultūra? Ir kodėl sistema, kuri turėtų ją palaikyti, dažnai dirba prieš save?

Lietuvos muzikos rinka 2024 m. — 308 mln. eurų. Ed Sheerano du vakarai Lietuvoje — 8,2 mln. eurų. Tiek pat, kiek visa Lietuvos sporto industrija (be Kauno Žalgirio) uždirba per metus. Tačiau Lietuva vis dar nežino, ką su tuo daryti.Pokalbyje su kultūros prodiuseriu Lauru Lučiūnu, instituto "Liberalis" vadovu profesoriumi Raimundu Lopata ir laidos vedėju Jonu Vitkausku analizuojame kultūros politiką, pinigų srautus ir sisteminius trūkumus, kurie stabdo Lietuvos kultūros sektoriaus augimą.Šiame epizode:— Kultūros ministerija vs. Ekonomikos ministerija: kas iš tikrųjų lemia kultūros sektoriaus ateitį?— LRT ir politika: ciklas, kuris kartojasi prie kiekvienos valdžios— Mecenatystė Lietuvoje: 142 vieta iš 145 pasaulyje — kodėl?— Stadionai kaip kultūros infrastruktūra: Kaunas gali, Vilnius — kažkodėl ne— „Žvaigždžių rojaus" idėja: kaip pritraukti pasaulines žvaigždes mokesčių lengvatomis