エピソード

  • Prieskonių butiką atidariusi Agnė: milžiniškas skirtumas gaminti su šviežiais prieskoniais

    Prieskonių butiką atidariusi Agnė: milžiniškas skirtumas gaminti su šviežiais prieskoniais
    2025/11/02
    Prieš ketverius metus, pasigedusi kokybiškų ir retesnių prieskonių, vilnietė Agnė Čiagė nusprendė atidaryti prieskonių parduotuvėlę. Jos tikslas paprastas, bet svarbus – kad žmogus vienoje vietoje galėtų rasti tikrai gerus, šviežius prieskonius.
    „Labai mėgstu gaminti pagal Yotamo Ottolenghi receptus, o tam reikalingų prieskonių tekdavo ieškoti po visą miestą,“ – savo prieskonių kelio pradžią prisimena Agnė.
    Šiandien ji puikiai išmano prieskonių pasaulį – bendradarbiaudama su šefais, kuria jų derinius ir kviečia klientus uostyti, ragauti ir pažinti egzotines druskas, įvairiausius pipirus, šviežiai maltos žoleles. Pašnekovė prieskonius lygina su kava: „Anksčiau daugelis gerdavome kavą iš pakelių ir nesusimąstydavome, bet kai atsirado kavinės, kur kava skrudinama vietoje, pradėjome vertinti subtilius skonius. Lygiai tas pats ir su prieskoniais – aromato prasme milžiniškas skirtumas, kai gamini su ką tik skrudintais ar šviežiai maltais prieskoniais.“
    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    続きを読む 一部表示
    24 分
  • Legendinius Rokiškio saldainius atkūrusios Aušrytė ir Simutė: dabar jaučiamės gyvos

    Legendinius Rokiškio saldainius atkūrusios Aušrytė ir Simutė: dabar jaučiamės gyvos
    2025/10/26
    Jau pusantrų metų Rokiškyje vėl gaminami legendiniai „Rokiškio karvutės“ saldainiai. Po daugelio metų juos vėl ėmėsi virti dvi draugės – Simutė ir Aušrytė, kurias vietiniai meiliai vadina tiesiog Rokiškio karvutėmis.
    „Dabar mes jaučiamės gyvos“, – sako merginos, anksčiau dirbusios auditorėmis, o šiandien – saldainių meistrės, kurios savo rankomis kuria nostalgišką vaikystės skonį.
    Kiekvieną dieną jos keliauja į nedidelę gamyklėlę, kur verda, maišo, formuoja ir rankomis pakuoja minkštus, tąsius, tokios pat tekstūros saldainius, kokius prisimena daugelis. Receptą pavyko atkurti ne iš karto – padėjo buvusi Rokiškio konservų fabriko darbuotoja, kuri prisiminė senąsias paslaptis.
    „Sunkiausia visgi buvo išmokti teisingai supakuoti kiekvieną saldainį – tai atrodo paprasta, bet tikrai nėra“, – juokiasi merginos.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.
    続きを読む 一部表示
    24 分
  • Vilmantas Pivoriūnas – vieno šefo istorija

    Vilmantas Pivoriūnas – vieno šefo istorija
    2025/10/19
    Vilmantas Pivoriūnas maistu pradėjo domėtis dar vaikystėje. Jis pasakoja, kad būdamas paauglys, norėdamas mokytis kulinarijos, pasirinko lankyti technologijų pamokas kartu su merginomis. Pirmąją pamoką mokytoja paklausė: „Ar tikrai visi atėjote ten, kur reikia?“ Mažame miestelyje toks pasirinkimas buvo neįprastas.

    Vėliau šefo kelyje netrūko iššūkių: sunkūs bandymai įsidarbinti neturint patirties, griežti ir reiklūs pirmieji vadovai, o kartais – net neįtikėtini projektai, kai maistas kepamas ant ratų pakeliui į renginį.

    Nors visi šie išbandymai kėlė daug streso, šiandien Vilmantas už juos tik dėkingas. Dabar jis sugrįžo į gimtąjį miestą Kupiškį. Prieš trejus metus savo gyvenimo kryptį pakeitęs šefas, sukaupęs gausios patirties, lėto maisto kultūrą skleidžia Kupiškio apylinkėse.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.
    続きを読む 一部表示
    24 分
  • Duoninę Vilniuje atidaręs Mindaugas: kepu didelius kepalus, nes duona skirta dalintis

    Duoninę Vilniuje atidaręs Mindaugas: kepu didelius kepalus, nes duona skirta dalintis
    2025/10/12
    Ką tik iškeptos duonos kvapas, pasklidęs Vilniaus Naujamiestyje ankstyvą rytą, primena, kad duona visada buvo daugiau nei maistas – ji suburdavo žmones prie bendro stalo. Sostinės duoninėje „Douna“ kepami dideli kepalai – tokie, kokie kadaise buvo kaimuose, kai duona buvo šventa ir dalijama tarp šeimos, kaimynų bei praeivių.
    Laidos vedėjai su pašnekovu, duoninės įkūrėju Mindaugu Komskiu kalbasi apie tokios duonos, kildinamos natūraliu raugu ir gaminamos vos iš kelių ingredientų, kultūrinę ir bendruomeninę vertę.

    Pagrindinė gerų kepinių paslaptis – aukščiausios kokybės ingredientai, kurių neretai tenka ieškoti net užsienyje. „Ūkininkams auginti miltus ekologiškai neapsimoka, kai perkama nedideliais kiekiais. Norėčiau suburti raugo duonos kepėjus, kartu rasti ūkininką, kuris užaugintų pačius kokybiškiausius miltus, ir malūnininką, kuris juos sumaltų lėtai, nekaitinant. Galbūt kai mūsų bus daugiau, ir ūkininkams apsimokės auginti ekologiškai bei atsakingai“, – dalinasi Mindaugas.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.
    続きを読む 一部表示
    24 分
  • Kelionė po praeities maisto pasaulį su bioarcheologe Giedre Motuzaite-Keen

    Kelionė po praeities maisto pasaulį su bioarcheologe Giedre Motuzaite-Keen
    2025/10/05
    Laidos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė lankėsi Bioarcheologijos tyrimų centro laboratorijoje, kur saugomos ir tiriamos įvairios augalų liekanos, atkeliavusios iš praeities.
    Profesorė pasakoja, kad mūsų kraštų pirmųjų bendruomenių racioną sudarė ne tik mėsa ir žuvis – augalai bei grybai galėjo sudaryti net iki pusės viso maisto. Kokių laukinių augalų, šalia kitų patiekalų, savo svečiams patiekdavo kunigaikštis Jogaila? Kodėl praeityje valgytos, bet užmirštos veislės tampa svarbios šiandien, kai susiduriame su klimato kaitos iššūkiais?
    Apie visa tai – pokalbyje su Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto profesore Giedre Motuzaite-Keen.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.
    続きを読む 一部表示
    24 分
  • Jautienos festivalyje – degustacijos, grilio pamokos ir net desertas iš mėsos

    Jautienos festivalyje – degustacijos, grilio pamokos ir net desertas iš mėsos
    2025/09/28
    Utenos rajone, Leliūnų miestelyje, pirmą kartą surengtas jautienos festivalis. Jo organizatoriai – ūkininkas Mindaugas Kinderis ir dr. Jolanta Ružinskaitė – įsitikinę, kad tokio renginio Lietuvai jau seniai reikėjo, norint diegti jautienos vartojimo tradicijas.
    „Lietuvoje jautienos valgymo tradicijos dar gana silpnos. Todėl norime dalintis žiniomis ir patirtimi, kad žmonės išmoktų patys pasigaminti skanius bei sveikus patiekalus“, – sako festivalio sumanytojas, limuzinų veislės jaučių augintojas Mindaugas Kinderis.
    „Prisipažinsiu – Mindaugas pakeitė ir mano mitybos įpročius. Išmokau valgyti kokybišką jautieną net be druskos ar pipirų – ji tikrai ypatingo skonio“, – šypsosi dr. Jolanta Ružinskaitė.
    Festivalio lankytojų laukė degustacijos, paskaitos, edukacijos bei praktinės pamokos. Savo patirtimi dalijosi virtuvės šefai ir grilio meistrai.
    „Prieš kepant kepsnį, svarbu jį palaikyti kambario temperatūroje. Tada galima lengvai pagardinti pipirais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Keptuvę reikia įkaitinti iki raudonumo ir apskrudinti mėsą iš abiejų pusių, kad vidinė temperatūra nepakiltų aukščiau 57 °C. Po kepimo būtinai palikite kepsnį pailsėti“, – pataria grilio meistras Darius Ivanauskas.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.
    続きを読む 一部表示
    22 分
  • Alyvuogių aliejaus someljė Ineta: tai vienas labiausiai padirbinėjamų maisto produktų

    Alyvuogių aliejaus someljė Ineta: tai vienas labiausiai padirbinėjamų maisto produktų
    2025/09/21
    Ineta Sukackienė alyvuogių aliejų ir jo naudą organizmui atrado tuomet, kai susirgo autoimunine liga. Nuo tada ji pasinėrė į šio skysto aukso pasaulį: Klaipėdoje įkūrė „Niam Niam namus“, tapo sertifikuota alyvuogių aliejaus someljė ir šiandien veda degustacijas bei edukacijas. „Rytą pradedu nuo šaukšto kokybiško alyvuogių aliejaus. O po to jis lydi mane visą dieną – salotose, sriubose, padažuose, net su vaisiais ir ledais,“ – pasakoja Ineta.
    Kartu su ja leidžamės narplioti alyvuogių aliejaus paslapčių: nuo kokybės ženklų ir polifenolių naudos iki mitų apie kepimą.
    „Deja, etiketėse beveik nėra informacijos, kuri atskleistų aliejaus kokybę. Svarbiausias rodiklis – skoninės savybės. O kartumas yra gero aliejaus ženklas“, – pasakoja alyvuogių aliejaus someljė Ineta.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.
    続きを読む 一部表示
    24 分
  • Klaipėdos rajone miško sodą kuriantis Marius: skonį augalui suteikia mineralinės medžiagos

    Klaipėdos rajone miško sodą kuriantis Marius: skonį augalui suteikia mineralinės medžiagos
    2025/09/14
    Marius Kriščiūnas, dar žinomas kaip Brazdas Bee, Klaipėdos rajone stebina neįprastu ūkininkavimo būdu - maistą augina taip, kaip įprastai jis auga natūralioje aplinkoje - medžiams, krūmams ir žoliniams augalams derant tarpusavyje. „Baltymai skonio neturi, riebalai neturi, fruktozė turi tik saldumą. Tai skonį turi tik mineralinės medžiagos. Todėl privalome rūpintis dirvožemiu“, - kalba Marius.

    Pietinę Mariaus namo pusę gaubia didžiulė terasa tarsi žiemos sodas - čia puikuojasi keletas figmedžių, kasmet duodančių nemažą derlių. O kieme stūksančiuose net 7 metrų aukščio šiltnamiuose auga ne tik mums įprasti pomidorai, agurkai ir paprikos, bet ir be vargo dera ir egzotiniai augalai - citrinžolė, vynuogės, dioskorėja, baklažanai, melionai.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.
    続きを読む 一部表示
    24 分