エピソード

  • 9-ajame smidrų festivalyje – dėmesys bendruomeniniam ūkininkavimui ir senovinėms sėkloms
    2025/06/01
    „Tai vaistinis augalas. Tai ne tik maistas, jis valo kūną ir inkstus, o juose – žmogaus gyvybinė energija“, – sako ūkininkė Genutė Sakalauskienė, kurios ūkyje, Ukmergės rajone, jau devintąjį kartą įvyko smidrų festivalis. Prieš beveik dešimtmetį prasidėjusi šventė buvo skirta populiarinti smidrus Lietuvoje ir išmokyti lietuvius juos auginti bei gaminti. „Iki mūsų projekto pradžios Lietuvoje buvo auginama viso labo 1,5 ha smidrų, šiandien auginama jau apie 140ha. O kai pirmąkart pagaminome kiaušinienę su smidrais, žmonės net nedrįso jos ragauti”, – apie žaibišką smidrų išpopuliarėjimą pasakoja ilgametė VDU žemės ūkio akademijos dėstytoja Audronė Žebrauskienė.

    Nors ir skirta šiai vienai daržovei, metams bėgant ši šventė tapo gero maisto mėgėjų bendruomenės susitikimo vieta. Paskaitas apie bendruomeninį ūkininkavimą, švaraus maisto svarbą ir senųjų augalų veislių sėklų išsaugojimą skaitė ir svečiai iš Latvijos bei Norvegijos. „Bendruomeniniai ūkiai Norvegijoje sparčiai populiarėja, dabar turime apie 100 tokių ūkių visoje šalyje. Žmonės susiburia, randa žemės ir pradeda maistą auginti kartu. Tai dažniausiai žmonės, norintys priklausyti bendruomenei ir žinoti, iš kur atsiranda jų maistas", – pasakoja Anders Fossland, bendruomeninio ūkio Norvegijoje įkūrėjas.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    続きを読む 一部表示
    22 分
  • Gamtinį ūkį puoselėjanti Vaiva: kai pats užsiaugini, tai žinai, ką valgai
    2025/06/03
    „Miško sodai“ – nedidelis šeimos ūkis Žemaitijos nacionalinio parke. Čia Vaiva Jundulaitė Kosienė su vyru Giedriumi Kosu jau daugelį metų puoselėja biodinaminio ūkininkavimo filosofiją.
    „Aš norėjau švarios gamtos, švaraus oro, užsiauginti savo daržovę, gyventi paprastai“, - sako laidos pašnekovė Vaiva Kosienė.

    Kosų ūkyje puikiai dera laukiniai augalai, kultūrinės daržovės bei iš senolių perimti praeities darželiuose puoselėti augalai. Viskas aplinkui žaliuoja, išartos dirvos nepamatysi: tradiciniai žemdirbiai turbūt pasakytų, kad piktžolės neišravėtos, tačiau ūkio šeimininkams šios piktžolės - tai nemokamas, laukinis maistas.

    Pokalbyje aptariama gamtos turtų įvairovė, sezoninių daržovių svarba bei biodinaminiame ūkyje taikomi gero maisto kriterijai.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    続きを読む 一部表示
    24 分
  • Laima ir Vladas maistą šeimai augina patys: renkamės sunkesnį kelią, bet širdyje ramu
    2025/05/25
    Laimos ir Vlado Chochevičių šeimyna Londoną iškeitė į Gulbinų kaimą, Akmenės rajone, kur gyvena jau 8 metus. Apsigyvenus kaime, šeimyna įsigijo kelias ožkas, vištų ir po truputį pradėjo augintis maistą sau. Užsiauginę pirmąjį speltos derlių ir susimalę miltus, ėmė juos po truputį pardavinėti, kol galiausiai Vladas metė gerai apmokamą programuotojo darbą ir pasinėrė į tvarų ūkininkavimą. „Paklausiau savęs: ką mieliau daryčiau už dyką? Programuočiau ar ūkininkaučiau? Atsakymas buvo akivaizdus“, - dalinasi Vladas.

    Dabar šeimyna ekologiškai augina senovines kviečių veisles, rugius, speltą, iš jų mala miltus, juos parduoda, taip užsidirbdami pragyvenimui. O beveik visą savo maistą užsiaugina patys. „Renkamės sunkesnį kelią, bet širdyje ramu. Žinome, kad vaikai auga matydami natūralią gamtą, pievas, vabaliukus, ožkytes, o valgo kokybišką maistą“, - sako Laima.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.
    続きを読む 一部表示
    23 分
  • Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: žmonės pamiršo, kodėl valgo
    2025/05/18
    Šioje laidoje žodis „kultūra" keliamas į priekį, nes būtent apie maisto kultūrą laidos vedėjai kalbasi su Jonu Vaiškūnu. Jonas Vaiškūnas yra žinomas etnokosmologas, baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila, dirbantis Molėtų rajono muziejaus etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje, būtent čia su juo ir kalbėjosi „Lėto maisto kultūros" vedėjai.
    „Būna, esi sveikas, prisivalgęs, bet niekas tavęs nedomina. Dievai reikalingi tam, kad žmogų įkvėptų“, - sako baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

    Su etonokosmologu aptariama maisto kultūra, atsispindinti praeities papročiuose. Jonas pastebi, kaip pasikeitė šiuolaikinės visuomenės požiūris į maistą, dingo dėmesingumas bei pagarba ir pačiam valgymui - šiam energiją ir gyvybę teikiančiam procesui. Pokalbio metu aptariama Kūčių šventė, mokanti mus sulėtėti, grūdo simbolika, primenanti žodžio „skalsa“ reikšmę, bei valgymo prie vieno stalo su dievais ir protėviais mitologija. „Vištą papjovėm, pagreitintu būdu supakuosim, į dėžutę uždarysim, ir viskas, o atsimenat, kaip būdavo seniau? Mūsų ryšys su maistu nutrūkęs“, - sako Jonas Vaiškūnas.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.
    続きを読む 一部表示
    25 分
  • Aitriųjų pipirų ekspertas Liudas Pranskevičius: kaip aštriai yra aštru?
    2025/05/11
    Aštrių skonių mėgėjų gretos sparčiai plečiasi, Lietuvoje susiformavo ir tam tikra aštriamėgių bendruomenė, kurios veidas neabejotinai yra Liudas Pranskevičius, Vilniaus Halės turguje įkūręs aštrių padažų gamyklą „Aštriai aštru“. Liudas ne tik gamina aštrius padažus, bet ir pats jiems augina įvairiausių rūšių pipirus, tarp jų - ir vienas aštriausių pasaulio pipirų Carolina Reaper.
    „Aštrumas matuojamas naudojant Skovilio skalę, pavyzdžiui, visiems žinomas jelapenas turi 8.5 tūkst. skovilio vienetų, o naujai išvestas aštriausias pipiras pepper X turi net 3.4 mln skovilio vienetų“, - atskleidžia Liudas, pabrėždamas, kad toleranciją aštrumui galima išsiugdyti.
    „Ką daryti padauginus aštraus skonio? Ieškoti visko, kas šalta ir balta“, - sako pipirų ekspertas.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    続きを読む 一部表示
    23 分
  • Naugarduko gatvės turgaus iniciatorė Rita: gyventojai patys sprendžia, kas čia prekiaus
    2025/05/04
    „Naujamiestyje nebuvo jokio turgaus, net prie prekybos centrų joks furgonėlis neatvažiuodavo“, - sako sostinės Naujamiesčio bendruomenės pirmininkė Rita Latvytė. Būtent Rita su keliais bendraminčiais ir inicijavo turgų, dabar jau žinomą Naugarduko gatvės turgaus vardu.

    Turgaus ištakos - tai kiemo turgus, vykdavęs viename Naujamiesčio daugiabučių kieme. Gyventojai patys susirado ūkininkus, išskirtinai ekologiškai, švariai ūkininkaujančius. Galiausiai turgus išsiplėtė tiek, kad sekmadieniais dėl jo uždaroma dalis Naugarduko gatvės.
    „Tai nėra tik turgus, čia miestiečiai edukuojami. Jie mato, kas dabar sezoniška, kaip atrodo tikros daržovės iš mažų ūkių“, - sako Rita.

    Čia prekiauti gali ne bet kas: gyventojai su Rita priešaky patys sprendžia, kokius ūkius nori matyti ir kokią produkciją valgyti. „Naujamiestičiams reikia vaibo, močiučių, laukinių augalų. Hipsteriams bet ko neprakiši - rūkyta žuvis jiems neįdomu, bet mielai pirks šviežią ešerį, pagautą kokiam Lietuvos prūde“, - įsitikinusi Naujamiesčio bendruomenės pirmininkė.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    続きを読む 一部表示
    24 分
  • Įtikinęs tėvus parduoti karves, Andrius šeimos ūkį pavertė pluoštinių kanapių verslu
    2025/04/27
    „Žmonėms, perkantiems kanapių ar linų sėmenų aliejų, visada rekomenduoju ieškoti kuo trumpesnės tiekimo grandinės, o geriausia gaminį pirkti tiesiai iš ūkininko. Tik tuomet būsite tikri, kad gaunate šviežią, sandėlyje neužsistovėjusį, todėl maistingą produktą“, - sako kanapių ūkio Molėtų rajone įkūrėjas Andrius Šironas. Prieš dešimtmetį Andrius tapo vienu iš pirmųjų pluoštinių kanapių augintojų Lietuvoje. Ūkyje užaugęs Andrius visuomet norėjo likti gyventi kaime, tačiau užtruko apie dešimtmetį, kol įtikino tėvus parduoti karves ir gyventi vien iš kanapių auginimo ir jų perdirbimo.

    Andrius papasakojo apie pluoštinės kanapės kaip maistinės kultūros subtilybes, dalinosi įžvalgomis apie tvarų ūkininkavimą bei atskleidė, kaip jo šeimoje valgomos kanapių sėklos bei naudojamas aliejus. „Svarbiausia kanapių aliejaus nekaitinti, nes jame esantys nesotieji riebalai gali greitai oksiduotis ir virsti sveikatai nepalankiais“, - primena Andrius.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    続きを読む 一部表示
    24 分
  • Laukinį maistą renginiams gaminanti Akvilė: mano parduotuvė yra miškas
    2025/04/20
    „Dauguma laukinių augalų maistine verte ženkliai lenkia maistą, kurį dabar galime rasti parduotuvėse“, – sako Akvilė Petniūnaitė, maistui gaminti naudojanti įvairiausius sezoninius laukinius augalus. Akvilė pažintį su laukiniais augalais pradėjo prieš 5 metus. Tuomet nemokėjusi nei sriubos išvirti Akvilė sutiko arčiau gamtos gyvenančius žmones ir po truputį pradėjo mokytis ne tik gaminti, bet ir maiste naudoti gamtoje randamas gėrybes - žoleles, pumpurus, šaknis. Dabar Akvilė, socialiniuose tinkluose žinoma kaip Laukiniška, tiekia maistą renginiams, jo pagrindas – laukiniai, sezoniniai augalai. „Pavyzdžiui, lazdynų pumpurai yra riešutų skonio, iš jų galima gaminti visokius kremus, o sudžiovintos dilgėlės turi stiprų žuvies skonį, jas galima naudoti gaminant kimčius“, – dalinasi Akvilė.
    Iš laukinių augalų Akvilė gamina troškinius, sriubas, padažus, kremus ir desertus. Pašnekovė papaskojo, ko šiuo metu galima ieškoti gamtoje ir ką iš to pasigaminti.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    続きを読む 一部表示
    24 分