Suteikia sparnus, sakot? Taip, tame yra tiesos - bet yra ir “bet”. Pažiūrėkim, kaip energetiniai gėrimai veikia mūsų kūną ir psichiką.

Energetiniai gėrimai - sudėtingos cheminės sudėties gaminiai, kurie visų pirma skirti sužadinti kognityvines funkcijas, fizinį budrumą ir atsparumą nuovargiui. Pagrindinė cheminė medžiaga juose yra kofeinas, dažnai derinamas su kitais stimuliantais, tokiais kaip taurinu, guarana, ženšeniu, vitaminu B, taip pat dideliais rafinuoto cukraus ar dirbtinių saldiklių kiekiais. Pagrindinis kofeino poveikis - veikti kaip adenozino antagonistas. Antagonistas yra medžiaga, veikianti priešingai, nei jos objektas. Adenozinas - nervų sistemą veikianti medžiaga, kurią mūsų organizmas gamina būdravimo metu; vakare susikaupus didesniam adenozino kiekiui, apima noras miegoti ir nervų sistema paruošiama ramybės metui.

Kas nutinka, kai darbe patiriamas stresas pradeda tylomis veikti tai, kaip ir ką mes valgome?

Terminas “perdegimas” turbūt jau tapo kasdieniu. Tai nėra medicininė diagnozė, tarptautinis ligų klasifikatorius perdegimą įvardija kaip “profesinį reiškinį”. Jį sudaro emocinis išsekimas, cinizmas/depersonalizacija ir reikšmingai sumažėjęs asmeninis veiksmingumas. Mokslinį reiškinio modelį turime jau nuo 2007 metų: manoma, kad perdegimą lemia nuolatiniai aukšti reikalavimai (darbo krūvis, laiko spaudimas), kurie viršija turimas galimybes (savarankiškumą, pagalbą, laiką atsistatyti). Manoma, kad perdegimas veikia daug su sveikata susijusių elgesio formų, taip pat ir valgymo elgesį.

“Gyvenk kaip galima švariau!”, dainuoja mažas balsas mano galvoje. Ar žinote, kaip ši miela daina gali tapti juodu košmaru?

Susirūpinimas ekologija ir planetos sveikata jokiu būdu nėra naujas reiškinys. Tai visuotinai pripažįstama ir palaikoma vertybinė kryptis. Mažai kam kyla abejonių, ar ekologija reikia rūpintis, ir ar tai turi prasmės. Vertybėmis paremtas elgesys savo esme nesikeičia, keičiantis ar atsirandant naujoms vertybėms, kurios nebuvo visuomenės dėmesio centre prieš keliasdešimt metų - todėl yra ir ekologijos vertybėmis pagrįstas valgymo elgesys. Siekdami įgyvendinti ekologines vertybes, žmonės renkasi augalinį, netoliese užaugintą maistą, tikrina maisto gamybos ir transportavimo sukuriamą CO2 pėdsaką ir taip ne tik bejėgiškai stebi vykstančius pokyčius, bet ir kažką aktyviai šiuo klausimu daro, taip sau prisiimdami nors kokią atsakomybę už pokyčius teigiama linkme.