エピソード

  • Ukrainoje kovojęs išminuotojas Armaitis: išvažiavęs į karą turi suprasti, kad gali negrįžti

    Ukrainoje kovojęs išminuotojas Armaitis: išvažiavęs į karą turi suprasti, kad gali negrįžti
    2025/12/09
    Kovoti į Ukrainą jis išvažiavo vienas pirmųjų – 2022-ųjų kovą. Buvo Kosto Kalinausko pulko instruktorius-išminuotojas, tačiau teko grįžti, kai amžius ir sveikata pradėjo trukdyti. „Kai tu nespėji, juk kariai tavęs nepaliks, vadinasi, statai juos į pavojų“, – kodėl negalėjo ilgiau pasilikti, pasakoja Rimas Armaitis.

    23-ejus metus ištarnavęs „Aro“ išminuotoju, puikiai pamena tuos laikus, kai Lietuvoje darbo netrūko: banditai minavo ne tik tų, kuriuos laikė savo aukomis, bet ir saviškių namus, automobilius. O apie 2000-uosius viskas nurimo, darbo beveik neliko, prisimena R. Armaitis. Apie karą Ukrainoje jis gali papasakoti daug: kaip atrodė mūšiai dėl Bachmuto ir dėl Pokrovsko, pasirodo, skirtumas didžiulis, o korekcijas padarė dronai, kaip apmokomi kariai, kad patektų į frontą, kad ir ukrainiečių karininkai nevengia nesiskaityti su eiliniais, kad korupcijos neišvengia ir kariuomenė, ir koks didžiulis skirtumas tarp rusų ir ukrainiečių kariuomenių: ginkluotės 8:1, kartais ir 10:1, kareivių 8:1. Pokalbis su instruktoriumi-išminuotoju Rimu Armaičiu.

    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    続きを読む 一部表示
    50 分
  • Pistoletą darbo metu nešiojęsis buvęs prekybos ministras Sinevičius: toks buvo gyvenimas

    Pistoletą darbo metu nešiojęsis buvęs prekybos ministras Sinevičius: toks buvo gyvenimas
    2025/12/02
    „Mes Kubai parduodavome lajų, kurio Lietuvoje niekam nereikėjo, per Rygą į Lietuvą iš Kubos atkeliaudavo žuvys, kurias parduodavau suomiams, o jie mums siųsdavo maistelį vaikams, kuris buvo reikalingas kūdikiams, kai mamos neturėdavo savo pieno“. Kai klausaisi pirmojo po atkurtos nepriklausomybės prekybos ministro Alberto Sinevičiaus, supranti, kaip toli mes nuėjome ir kaip sunku buvo pirmiesiems ministrams, kai pinigų valstybė neturėjo, Rusija įvedė blokadą, o išgyventi reikėjo. Tada vyko pirk-parduok bendravimas su visu pasauliu, bet pirmiausia su buvusios Sovietų Sąjungos šalimis. Mainais į lietuviškus maisto produktus, odas, kailius į Lietuvą keliavo aparatūra, įvairūs agregatai, skalda keliams tiesti ir kiti reikalingi produktai. Kad sudomintum užsieniečius, kartais tekdavo ir netiesą pasakyti, pavyzdžiui, kad Katedroje palaidotas didysis kunigaikštis Vytautas, tačiau, kaip sako Albertas Sinevičius, taip reikėjo daryti, nes viskas buvo dėl valstybės. Pokalbis su Kazimiros Prunskienės vyriausybės prekybos ministru Albertu Simevičiumi.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    続きを読む 一部表示
    52 分
  • Arlickaitė apie sprendimą „Scanoramai“ atsisakyti prezidento globos: nieko nesigailime

    Arlickaitė apie sprendimą „Scanoramai“ atsisakyti prezidento globos: nieko nesigailime
    2025/11/25
    Kalbėtis su Gražina Arlickaite ir neklausti apie „Scanoramą“ tiesiog neįmanoma. Paklausta, ar svarstė kada nors perduoti festivalio rengimą kitam žmogui ir pačiai likti tik viešnia, „Scanoramos“ įkūrėja, jau 23-ejus metus vadovaujanti festivaliui, sako, kad tokia mintis jai niekada nekilo.

    Apie tai, kaip gimė „Scanorama“, kodėl ji paliko iki tol rengtas „Kino pavasario“ komandos gretas, apie kino studijas Maskvoje – nors buvo siunčiama į teatro studijas – ir ten sutiktus žmones, vėliau tapusius žinomais kino kūrėjais. Apie sugrįžimą į Vilnių, nes likti Maskvoje ji net nebuvo svarstusi, apie menininko pareigą būti „paskutiniu humanistu“ vartotojiškoje visuomenėje ir tikrą vienatvę, kai sunku sulaikyti ašaras – pokalbis su Gražina Arlickaite.

    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    続きを読む 一部表示
    51 分
  • Valdžią beviltiška vadinantis Barysas: seniai nemačiau tokio atsainaus požiūrio į valstybę

    Valdžią beviltiška vadinantis Barysas: seniai nemačiau tokio atsainaus požiūrio į valstybę
    2025/11/18
    Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius, šiame leidinyje dirba nuo pat jo įkūrimo – tiksliau, nuo bandomojo numerio 1994-aisiais. Nuo 1995 metų, kai VŽ leidžiami be pertraukos, iki šiol jis eina vyriausiojo redaktoriaus pareigas, o kurį laiką buvo ir direktorius.

    Be šio leidinio, R. Barysas yra dirbęs vos keliuose kituose – ELTOS vyriausiuoju redaktoriumi ir žurnale „Forumas“. Žurnalistika jam – neatsiejama gyvenimo dalis, ir tai gerai paaiškina, kodėl jis taip aktyviai komentuoja viešąją politiką. Nors „Verslo žinios“ orientuotos į verslo auditoriją, ši sritis glaudžiai susijusi su politiniais sprendimais, todėl R. Barysas nevengia kritikos valdžios veiksmams – pavyzdžiui, taip vadinamai mokesčių reformai. Ar tai iš tiesų reforma, o gal destrukcija – svarsto jis.

    Interviu metu R. Barysas taip pat aiškiai pasako, ar ketina pasinaudoti valdžios pristatomu „dideliu nuopelnu“ – galimybe atsiimti sukauptas lėšas II pakopos pensijų fonduose.

    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    続きを読む 一部表示
    52 分
  • Vaitiekūnas įsitikinęs: nauja Rusijos federacinė sutartis – neišvengiama

    Vaitiekūnas įsitikinęs: nauja Rusijos federacinė sutartis – neišvengiama
    2025/11/11
    Petro Vaitiekūno kelias į politiką prasidėjo Sąjūdyje. Vėliau buvo tarp tų, kurie pasirašė ant Kovo 11-osios Akto, buvo užsienio reikalų ministras G. Kirkilo Vyriausybėje, ambasadorius Latvijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Savo akimis matė Maidano įvykius ir Krymo aneksiją. Kryme išbuvo tris savaites nuo pirmųjų dienų, kai ten pasirodė rusų „žalieji žmogeliukai“. Puikiai prisimena, kaip ketvirtą ryto sulaukė skambučio iš Vilniaus su raginimu vykti į Krymą.Apie Lietuvos kelią jis kalba optimistiškai: ji labai daug pasiekė per tuos 35-erius metus ir pasieks dar daugiau, kad tik nebūtų karo. Ir dar keliskart pakartoja „kad tik nebūtų karo“. Pokalbis su signataru, ambasadoriumi, užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    続きを読む 一部表示
    52 分
  • Pirmasis energetikos ministras Ašmantas: Ignalinos AE buvo visiškai saugi, ji tapo interesų auka

    Pirmasis energetikos ministras Ašmantas: Ignalinos AE buvo visiškai saugi, ji tapo interesų auka
    2025/11/04
    Leonas Ašmantas – pirmasis energetikos ministras po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Iš viso jis dirbo 5-iose vyriausybėse 1990-1993 metais. Jam teko kurti ir Energetikos ministeriją, nes pradėjo dirbti 3 žmonės. „Premjerė K. Prunskienė, sakė, kad už viską atsakingi patys ministrai, tik, kai negalima klausimo išspręsti be vyriausybės, kreiptis į ją“, - pasakoja L. Ašmantas. O štai su premjeru G. Vagnoriumi iš viso buvo neįmanoma dirbti, prisimena jis. Ne vien apie darbą pasakojo buvęs ministras. Kaip kito ministro – Dariaus Kuolio – paprašytas iš ministerijos lėšų 1992 m. nupirko Lietuvai M. K. Čiurlionio paveikslą „Kapinių motyvas“, o tada kažkieno priskųstas vaikščiojo į prokuratūrą pas gen. prokurorą A. Paulauską, nes esą paveikslą pasisavino. Ir apie branduolinio raketinio variklio erdvėlaiviui į Marsą kūrimą, nes buvo vienas iš kūrėjų. Pokalbis su pirmuoju energetikos ministru Leonu Ašmantu.

    Ved. Nemira Pumprickaitė
    続きを読む 一部表示
    52 分
  • Savo paties pokyčius stebintis Valentinas Masalskis: kai sensti, viskas sušvelnėja

    Savo paties pokyčius stebintis Valentinas Masalskis: kai sensti, viskas sušvelnėja
    2025/10/28
    Pokalbis prasidėjo nuo TV videofilmo „Raudonmedžio rojus“, pasakojusio apie Smetonos laikų gyvenimą Kaune, o tada persikėlė į teatrą, kodėl žiūrovai išeina iš spektaklių, o jie gauna apdovanojimus. Kodėl žiūrovai ne visada susikalba su kūrėjais? Apie kūrėjų ydas ir švietimo įtaką jaunam žmogui. Bet, svarbiausia, apie kūrybą: kitąmet sukaks 50 metų, kai jis scenoje. Kaip ketina paminėti? Ar iš viso ketina tai daryti? Pokalbis su aktoriumi ir režisieriumi, Nacionalinės premijos laureatu Valentinu Masalskiu.

    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    続きを読む 一部表示
    53 分
  • Iš LRT išėjusi Rita Miliūtė: etatiniai LRT priešai nebesipiktins nuomonę turinčia manimi

    Iš LRT išėjusi Rita Miliūtė: etatiniai LRT priešai nebesipiktins nuomonę turinčia manimi
    2025/10/21
    Žurnalistė, garsėjanti kietu būdu ir bekompromisiais klausimais. Tai apie Ritą Miliūtę. Šiandien ji užsiėmusi parama Ukrainai, sako, po to, kai prieš mažadaug pusantrų metų įkūrė VšĮ, kad galėtų telkti lėšas, jau surinko apie milijoną eurų, nors dažniausiai aukotojai tie patys žmonės. Prie tokių, kurie reikalauja nuimti Ukrainos vėliavas mūsų parlamente, pavardės, sako, negalinti pridėti „gerbiamas“. Jau kuris laikas kartu su Rita paramą į Ukrainą gabena ir jos sūnus, kaip ji pati sako, „kūdikis“. Kai iškeliauja, mažoji Meška lieka patikimose rankose, turi gerą guvernantę, juokauja Rita. Apie šunis ji galėtų kalbėti ilgai, todėl nustebina kartą ištarti žodžiai, kad kai išeis iš televizijos, laikys pulką avių. Kodėl avių? Atsakymai, kaip ir pamąstymai apie žurnalistikos „paklydimus“ laidoje „Pas Nemirą“.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    続きを読む 一部表示
    52 分