『Pas Nemirą』のカバーアート

Pas Nemirą

Pas Nemirą

著者： LRT
無料で聴く

このコンテンツについて

 Šitos laidos mikrofonai neskirti tiems, kurie manosi esą garsūs ar išmintingi, nes vien geros nuomonės apie save nepakanka, tačiau jie tikrai turi ką papasakoti.Copyright LRT 社会科学
エピソード
  • Ukrainoje kovojęs išminuotojas Armaitis: išvažiavęs į karą turi suprasti, kad gali negrįžti

    Ukrainoje kovojęs išminuotojas Armaitis: išvažiavęs į karą turi suprasti, kad gali negrįžti
    2025/12/09
    Kovoti į Ukrainą jis išvažiavo vienas pirmųjų – 2022-ųjų kovą. Buvo Kosto Kalinausko pulko instruktorius-išminuotojas, tačiau teko grįžti, kai amžius ir sveikata pradėjo trukdyti. „Kai tu nespėji, juk kariai tavęs nepaliks, vadinasi, statai juos į pavojų“, – kodėl negalėjo ilgiau pasilikti, pasakoja Rimas Armaitis.

    23-ejus metus ištarnavęs „Aro“ išminuotoju, puikiai pamena tuos laikus, kai Lietuvoje darbo netrūko: banditai minavo ne tik tų, kuriuos laikė savo aukomis, bet ir saviškių namus, automobilius. O apie 2000-uosius viskas nurimo, darbo beveik neliko, prisimena R. Armaitis. Apie karą Ukrainoje jis gali papasakoti daug: kaip atrodė mūšiai dėl Bachmuto ir dėl Pokrovsko, pasirodo, skirtumas didžiulis, o korekcijas padarė dronai, kaip apmokomi kariai, kad patektų į frontą, kad ir ukrainiečių karininkai nevengia nesiskaityti su eiliniais, kad korupcijos neišvengia ir kariuomenė, ir koks didžiulis skirtumas tarp rusų ir ukrainiečių kariuomenių: ginkluotės 8:1, kartais ir 10:1, kareivių 8:1. Pokalbis su instruktoriumi-išminuotoju Rimu Armaičiu.

    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    続きを読む 一部表示
    50 分
  • Pistoletą darbo metu nešiojęsis buvęs prekybos ministras Sinevičius: toks buvo gyvenimas

    Pistoletą darbo metu nešiojęsis buvęs prekybos ministras Sinevičius: toks buvo gyvenimas
    2025/12/02
    „Mes Kubai parduodavome lajų, kurio Lietuvoje niekam nereikėjo, per Rygą į Lietuvą iš Kubos atkeliaudavo žuvys, kurias parduodavau suomiams, o jie mums siųsdavo maistelį vaikams, kuris buvo reikalingas kūdikiams, kai mamos neturėdavo savo pieno“. Kai klausaisi pirmojo po atkurtos nepriklausomybės prekybos ministro Alberto Sinevičiaus, supranti, kaip toli mes nuėjome ir kaip sunku buvo pirmiesiems ministrams, kai pinigų valstybė neturėjo, Rusija įvedė blokadą, o išgyventi reikėjo. Tada vyko pirk-parduok bendravimas su visu pasauliu, bet pirmiausia su buvusios Sovietų Sąjungos šalimis. Mainais į lietuviškus maisto produktus, odas, kailius į Lietuvą keliavo aparatūra, įvairūs agregatai, skalda keliams tiesti ir kiti reikalingi produktai. Kad sudomintum užsieniečius, kartais tekdavo ir netiesą pasakyti, pavyzdžiui, kad Katedroje palaidotas didysis kunigaikštis Vytautas, tačiau, kaip sako Albertas Sinevičius, taip reikėjo daryti, nes viskas buvo dėl valstybės. Pokalbis su Kazimiros Prunskienės vyriausybės prekybos ministru Albertu Simevičiumi.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    続きを読む 一部表示
    52 分
  • Arlickaitė apie sprendimą „Scanoramai“ atsisakyti prezidento globos: nieko nesigailime

    Arlickaitė apie sprendimą „Scanoramai“ atsisakyti prezidento globos: nieko nesigailime
    2025/11/25
    Kalbėtis su Gražina Arlickaite ir neklausti apie „Scanoramą“ tiesiog neįmanoma. Paklausta, ar svarstė kada nors perduoti festivalio rengimą kitam žmogui ir pačiai likti tik viešnia, „Scanoramos“ įkūrėja, jau 23-ejus metus vadovaujanti festivaliui, sako, kad tokia mintis jai niekada nekilo.

    Apie tai, kaip gimė „Scanorama“, kodėl ji paliko iki tol rengtas „Kino pavasario“ komandos gretas, apie kino studijas Maskvoje – nors buvo siunčiama į teatro studijas – ir ten sutiktus žmones, vėliau tapusius žinomais kino kūrėjais. Apie sugrįžimą į Vilnių, nes likti Maskvoje ji net nebuvo svarstusi, apie menininko pareigą būti „paskutiniu humanistu“ vartotojiškoje visuomenėje ir tikrą vienatvę, kai sunku sulaikyti ašaras – pokalbis su Gražina Arlickaite.

    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    続きを読む 一部表示
    51 分
まだレビューはありません