エピソード

  • Grėsmės ir viltys ŠMC parodose: „Varpai ir patrankos“ ir „NATO sienos“ prieš 25 metus

    Grėsmės ir viltys ŠMC parodose: „Varpai ir patrankos“ ir „NATO sienos“ prieš 25 metus
    2025/11/22
    Prieš 25-erius metus Šiuolaikinio meno centre surengta paroda „NATO sienos“ kvietė menininkus galvoti apie saugumo struktūras, kai dar nepriklausėme nei NATO, nei ES. Šiandien, kai į Lietuvą perkeliama Vokietijos kariuomenės brigada, ŠMC pristato parodą „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje“ (kuratoriai Valentinas Klimašauskas ir Virginija Januškevičiūtė). Koks menininko vaidmuo ir kokios atsakomybės kuriant karo tema? Kaip per du dešimtmečius pasikeitė menininkų kūrybos metodai? Ko galime išmokti iš atvaizduotos karo baimės ir traumos? Ar menininkas gali paveikti politinius sprendimus ir apginti demokratiją? Apie laiko, grėsmių ir vilčių paraleles kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore prof. Margarita Šešelgyte ir menotyrininku, kuratoriumi, Nacionalinio architektūros instituto direktoriumi Kęstučiu Kuizinu.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    47 分
  • Jei nerandate laiko šiai laidai, ji – apie jus ir apie parodą „Praleistas susitikimas“

    Jei nerandate laiko šiai laidai, ji – apie jus ir apie parodą „Praleistas susitikimas“
    2025/11/08
    Laiko trūkumas tapo tokia įprasta būsena, kad dažnas nebeturime laiko ne tik seniai planuojamiems susitikimams, buities darbams ar svajonėms. Laiko ima stigti net baziniams poreikiams ar negalavimams. Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“ šiemet kelia aktualius klausimus apie laiko ir psichikos sveikatos sąsajas. Kokį laiko potyrį formuoja vidiniai ir išoriniai išgyvenimai? Kas nutinka, kai asmeninis tempas nesutampa su visuomenės produktyvumo lūkesčiais visur suspėti, būti pasiekiamais ir naudingais? LNM Istorijų namuose veikianti festivalio paroda „Praleistas susitikimas“ (kuratorės Karolina Zakarauskaitė ir Karolina Latvytė Bibiano) sukuria laiko ir erdvės progą pasikalbėti apie meną kaip terapiją, laiką, kuris gydo ir visiems eina skirtingai. Kaip griežta projektinio finansavimo darbotvarke ir tempu paremta meno sistema veikia kūrybiškumą? Apie tai kalbamės su psichoterapeute dr. Rasa Bieliauskaite ir architekte, psichologijos studente Evelina Bartusevičiūte.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    44 分
  • Paroda „Amžinai laikina“: kas sieja Kristaus atvaizdą drobulėje ir „bobutas skarałas“?

    Paroda „Amžinai laikina“: kas sieja Kristaus atvaizdą drobulėje ir „bobutas skarałas“?
    2025/10/25
    MO muziejaus parodoje „Amžinai laikina“ pasakojama apie amžinus klausimus, jausmus ir dilemas. Laikas, baimė, kūnas, meilė, darbas ir bendrystė juda per amžius ir daro mus panašius į gyvenusius prieš mus ir gyvensiančius po mūsų. Profesorės Giedrės Mickūnaitės ir Dovilės Barcytės kuruota ekspozicija apima laikotarpį nuo vėlyvųjų Viduramžių iki šiuolaikinio meno, o čia gimsta intriguojančių ar net šventvagiškų jungčių. Vienoje erdvėje susitinka šventųjų skulptūrėlės ir pavogto muilo gabaliukai, o Šv. Veronikos rankose laikoma drobulė su Kristaus atvaizdu tampa panaši į Eglės Ridikaitės ant drobės išpurkštą bobutės skarelių prisiminimą. Ar pavyksta išvengti anachronizmo ir kokie netikėti plastiniai ar konceptualūs dialogai randasi senajam menui susitikus šiuolaikinį, kalbamės su menotyrininke, meno kritike, LNDM Nacionalinės dailės galerijos kuratore Egle Juocevičiūte ir dailės istorike, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja dr. Tojana Račiūnaite.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    48 分
  • 15-oji Kauno bienalė: paroda kaip muzikinis albumas apie svaigų dabartizmą

    15-oji Kauno bienalė: paroda kaip muzikinis albumas apie svaigų dabartizmą
    2025/10/11
    15-ąją Kauno bienalę pakviestas kuruoti Adomas Narkevičius užčiuopė tai, kas neapčiuopiama – nepaklusnią, komplikuotą ir trapią dabartį su jos problemomis, lūkesčiais, susierzinimu, baime ir meilės troškimu. Paroda „Gyvenimas po gyvenimo“ veikia kaip muzikinis albumas, o jos viršelis – skirtingos Kauno erdvės, kuriose eksponuojamos parodos dalys įgyja skirtingą skambesį. Ar visos didelės parodos ir bienalės veikia pagal išmoktus formatus ir kokius idėjų, kuravimo ar žinių įrankius paliks ši Kauno bienalės versija? Apie dabartizmą, kaip jausmus ir protą, algoritmus ir meno taisykles persmelkiančią būseną kalbamės su kuratoriumi, menotyrininku, VDA doktorantu Edgaru Gerasimovičiumi.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    49 分
  • 1-oji Klaipėdos bienalė – kompaktiška, melancholiška, bet viltinga?

    1-oji Klaipėdos bienalė – kompaktiška, melancholiška, bet viltinga?
    2025/09/27
    Tyrimai rodo, kad kultūra Klaipėdoje konkuruoja su jūra ir pasivaikščiojimais gamtoje. O kaip šiose varžytuvėse seksis pirmą kartą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) organizuojamai tarptautinei Klaipėdos bienalei „Saulėlydis kas dvejus metus“? Kiek šiai parodai pavyksta apmąstyti vietos specifiškumą, neuždarant Klaipėdos stereotipiniame laikino „turisto“ žvilgsnyje ir vertinime? Ar nesuplokštiname šio miesto suvokimo įprastais paplūdimio, kurorto ir saulės tropais? Apie bienalės žanrą, tranzitinį miesto pobūdį, saulėlydžius parodoje ir už jos ribų kalbamės su šiuolaikinio meno kuratore Juste Kostikovaite ir meno kritike, žurnalo „Artnews.lt“ Klaipėdos regiono redaktore Rosana Lukauskaite.
    Ved. Jogintė Bučinskaitė.
    続きを読む 一部表示
    48 分
  • Siekis mylėti ir mylėtis, nepaisant negalios. Janinos Sabaliauskaitės paroda „Malonumas“

    Siekis mylėti ir mylėtis, nepaisant negalios. Janinos Sabaliauskaitės paroda „Malonumas“
    2025/09/13
    Kalbėti apie negalią ir seksualumą vis dar dažnai nepatogu, gėda, nedrąsu, bet gali ir turi būti malonu. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje veikianti fotografės Janinos Sabaliauskaitės paroda „Malonumas“ ardo įsisenėjusias eiblistines stigmas, kas gali ir negali patirti aistrą, kaip disfunkciniuose ir specialių poreikių kūnuose gyvena erotika. Jautriomis ir gyvenimą mylinčiomis akimis menininkės užfiksuotos fotografijos pasakoja apie vienuolikos dalyvių intymias gyvenimo akimirkas, tyrinėja kūniškumą ir vienas kito priėmimą. Tačiau kokios vidinės prieštaros gimsta tikintis nuotraukose pamatyti negalią ir ją tam tikru būdu vizualiai dangstant? Apie „Malonumą“ su malonumu kalbamės su menininke, kuratore, VDA meno doktorante Gabriele Gervickaite ir menotyrininke, fotografijos tyrinėtoja, parodų kuratore, VDA profesorė Agne Narušyte.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    49 分
  • Vėjai, skersvėjai ir permakrizė „Stasys Museum“ parodoje „Ir vėjas mus nuneš“

    Vėjai, skersvėjai ir permakrizė „Stasys Museum“ parodoje „Ir vėjas mus nuneš“
    2025/06/14
    2022-aisias Collinso anglų kalbos žodynas metų žodžiu paskelbė terminą „permakrizė“ (permacrisis). Tai būklė, kai daugybė vienu metu ir iš eilės vykstančių krizių sukelia bendrą ilgalaikio nestabilumo, nerimo ir iššūkių jausmę. Apie karą, migraciją, teritorinį saugumą, ekologiją, istorinę bei kultūrinę atmintį, traumas ir aibę kitų visuomeninių, politinių ir asmeninių krizių pasakoja Stasio Eidrigevičiaus menų centre veikianti paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Kaip stipriai pučia ši nauja laikina ekspozicija ir ką naujo į miesto bei šalies kultūrinį lauką įpūtė pirmuosius veiklos metus Panevėžyje paminėjęs „Stasys Museum“? Ar skersvėjus muziejaus administracijos ir menininko komunikacijoje galima interpretuoti kaip pavojaus steigti muziejų dar kuriančiam menininkui simptomą? Apie tai kalbamės su menotyrininku, meno kritiku, VDA doktorantu Linu Bliškevičiumi ir kultūros žurnaliste Juta Kiude.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    50 分
  • Šuneliai – visada įdomu! Parodos „Istorija vizgina uodegą“ ir T. Daukšos „Šunys ir gėlės“

    Šuneliai – visada įdomu! Parodos „Istorija vizgina uodegą“ ir T. Daukšos „Šunys ir gėlės“
    2025/05/31
    Kol Lietuvos nacionalinio muziejaus Parodų erdvėje Istorijų namai pasakojama apie prieš 15 tūkstančių metų prisijaukintus šunis ir jų istorinį santykį su žmogumi, menininkas Tomas Daukša iš atminties tapo per savo gyvenimą laikytą, priglaustą, globotą 21 šunį: Toris, Pika, Reksas, Tušė… Kas skatina menininkus, filosofus, istorikus aktyviau galvoti apie ištikimiausius žmogaus kompanionus šunis? Kaip užtikrinti siekį kalbėti apie tarprūšiškumą, nesutelkiant galios tik į kūrėjų ir kuratorių rankas? Kodėl vis iš naujo bandome imituoti gyvūno žvilgsnį ir kodėl ši strategija nesėkminga? Apie prijaukintą, dresiruojamą, mylimą gamtos dalį – šunis ir šiek tiek gėles T. Daukšos parodoje „Šunys ir gėlės“ galerijoje „The Rooster Gallery“ bei LNM Istorijų namų parodoje „Istorija vizgina uodegą“ kalbamės su filosofu, Krokuvos Jogailos ir Vilniaus universitetų mokslininku dr. Viliumi Dranseika ir menininke, kuratore, VDA meno doktorante Indre Liškauskaite.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    55 分