『Parodų rūmai』のカバーアート

Parodų rūmai

Parodų rūmai

著者： LRT
無料で聴く

Nuo tada, kai 1907 m. Vileišių rūmuose buvo surengta pirmoji lietuvių „dailos“ paroda, pasikeitė ir kūrybos sąlygos, ir pats menas, ir jį nusakantis žodynas. Galbūt kalbėjimas apie meną, diskusijos apie kūrybą ir kuravimą padėtų į parodas pažiūrėti kaip į originalius pasakojimus, esančius kur kas arčiau nei mums atrodo? LRT Klasikos laida „Parodų rūmai“ po svarbias, kontroversiškas, tendencijas diktuojančias ar pražiūrėtas parodas kviečia pasivaikščioti su menotyrininkais ir menotyrininkėmis, meno istorikais ir istorikėmis, kritikais ir kritikėmis, kurių įžvalgos, vertinimai ir keliami klausimai išryškina parodų svarbą, kontekstą, problematiką, o gal veikia kaip parodos skaitymo instrukcija. Laidos klausykite kas antrą šeštadienį 10.05 val. per LRT KLASIKĄ. Laidos vedėja Jogintė Bučinskaitė.Copyright LRT アート
エピソード
  • Paroda po agroplėvele: „Sodininkų mugėje“ – apynys, dilgėlė ir menas, užaugęs sode

    Paroda po agroplėvele: „Sodininkų mugėje“ – apynys, dilgėlė ir menas, užaugęs sode
    2026/05/23
    Sodo vaizdiniai gali driektis nuo Edeno sodo iki šiandieninės unikalios saviraiškos nuosavame žemės plotelyje. Tai – vaizduotės, disciplinos ir rūpesčio vieta. Menininkams sodas yra kūrybos aikštelė, kurioje vyksta ne tik čia įprasti ritualai, bet ir akylas gamtos stebėjimas, tyrimai, eksperimentai bei meniniai gestai. Taip į Pamėnkalnio galerijoje surengtą „Sodininkų mugę“ (kuratorė Aistė Kisarauskaitė) nusileidžia iš sodybos uosių suręstas „Apollo 11“ karkasas, atramą vejasi apynys, seni sodybos tapetų gėlynai sugula į vietos atminties herbariumą, o kauptukai, kastuvai ir piešiniai, lyg kūrybos lobis, ilsisi amunicijos dėžėse, nes negali žinoti, ko gali prireikti. Apie vaisingą sodo metaforą, šiltnamius kaip bažnyčias ir galerijas kaip parodų auginimo vietas kalbamės su menotyrininke, meno kritike, parodų kuratore dr. Monika Krikštopaityte ir menininku dr. Tomu Daukša.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    53 分
  • Su „Gen Z“ viskas „ok“, su MO paroda apie ją – ¯\(ツ)/¯

    Su „Gen Z“ viskas „ok“, su MO paroda apie ją – ¯\(ツ)/¯
    2026/05/09
    MO muziejuje veikianti paroda „Gen Z. Viskas vienu metu“ (kuratorius Michalas Novotný, ko-kuratorius Marius Armonas) pateikia Z kartos panoramą, į kurią erdvėje galima dairytis lyg nuo „Windows“ darbalaukio fono atplėštos dirbtinės pievelės. Labirintiškoje parodos architektūroje, mažuose kambarėliuose, įkurdinta dvidešimties meninink(i)ų kūryba. 1993–2001 metais gimusių, Rytų ir Vidurio Europos šalyse bei internete augusių kūrėjų pasaulėvoka čia apibrėžiama per dviprasmybes: kai absurdas ir nihilizmas, rūpestis ir jautrumas vienu metu tampa įrankiais susitvarkyti su neaiškia ateitimi; kai konkurencija ir bendruomeniškumas virsta ta pačia ryšio paieškos jėga; kai „online“ ir „offline“ režimai praranda skirtį. Jei taip, galbūt parodoje akcentuojamą absoliutą „viskas vienu metu“ galėtų atsverti „niekas ir atskirai“? Apie kartos ir parodos prieštaravimus, estetikas, perversišką geidulingumą, santykį su kūnu, tai, ko trūksta parodoje, ir ar Z kartos atstovai joje rado save, kalbamės su menotyrininke ir meno kritike Monika Pakeryte bei šiuolaikinio meno ir kitų vyksmų kurator* Nunilo Rumbučiu.
    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    53 分
  • Kūrybos sūpynės ar intymumo slėpynes? Kritiškai apie ilgai lauktą Šontos retrospektyvą

    Kūrybos sūpynės ar intymumo slėpynes? Kritiškai apie ilgai lauktą Šontos retrospektyvą
    2026/04/25
    LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje surengta ilgai laukta Virgilijaus Šontos (1952–1992) retrospektyva „Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“ (kuratoriai dr. Margarita Matulytė ir Gintaras Česonis). Supantis ant parodos erdvėje įrengtų sūpynių lankytojai kviečiami įsižiūrėti į bene 200 atrinktų originalių menininko sidabro atspaudų, dokumentų, objektų. Paroda išryškina menininko egzistencinius svyravimus tarp okupacinio režimo primestų taisyklių, fotografinių ieškojimų, queer žvilgsnio. Tačiau kiek drąsiai galime kalbėti apie Šontos palikimą, jo kūrybos reikšmę ir išskirtinumą Lietuvos fotografijos lauke, pažeidžiamumo ir intymumo reprezentaciją? Apie tai, kas supasi, o kas slepiasi parodoje kalbamės su menininku, tyrėju, kuratoriumi dr. Pauliumi Petraičiu ir „išgir̃stì“ Vilniaus queer archyvo ir projektų erdvės kuratoriumi, psichoterapeutu Augustu Čičeliu.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    続きを読む 一部表示
    51 分
adbl_web_anon_alc_button_suppression_t1
まだレビューはありません