エピソード

  • „Pilkoji zona“: kolektyviniai sodai sovietmečio Lietuvoje

    „Pilkoji zona“: kolektyviniai sodai sovietmečio Lietuvoje
    2026/05/27
    Laidoje su architektūros istoriku Matu Šiupšinsku kalbama kolektyvinius sodus kaip reiškinį sovietinės Lietuvos kasdienybėje bei buvusiųjų sodų perspektyvas šiandien. Architektūros istorikas aptaria pačių kolektyvinių sodų idėjos gimimą ir jos specifinį pritaikymą jau sovietinėje Lietuvoje, lygindamas juos su skirtingais atvejais kitose sovietinėse respublikose, pavyzdžiui, netolimoje Estijoje. Laidoje aptariama, kaip žmonės išnaudojo savo reikmėms šias rekreacinėmis turėjusias miestiečiams būti erdves, kaip bandė įveikti įvairias reguliacijas sodų namelių statyboms bei kaip radosi pirmosios sodų steigimo iniciatyvos ir kūrėsi sodų bendruomenės.

    Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.
    続きを読む 一部表示
    53 分
  • Kodėl mums šiandien svarbi regioninė tapatybė?

    Kodėl mums šiandien svarbi regioninė tapatybė?
    2026/05/20
    Laidoje su prof. Vasilijumi Safronovu (Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos institutas) kalbama apie Lietuvos regionines tapatybes su akcentu į Vakarų Lietuvos regionus bei jų formavimosi istorinį kontekstą. Istorikas teigia, kad regioninė savimonė yra daugiau nei istorijos klausimas, ji gali būti svarbi ir šiandienos Lietuvai (galimo) pasipriešinimo kontekste. Šiandienos geopolitiniai iššūkiai kaip niekad aktualina poreikį, kad regionuose egzistuotų stiprios bendruomenės ir tvirti bendruomeniškumo pagrindai. O kaip tai pasiekti, jei nebus savų pasakojimų, įprasminančių gyvenamąją vietovę, kuriančių jai vertę, cementuojančių bendruomenę ir padedančių jai įsišaknyti?
    Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.
    続きを読む 一部表示
    52 分
  • Augintinių istoriją Lietuvoje aptarusi zooarchaelogė: sunku pasakyti, kiek ten buvo meilės

    Augintinių istoriją Lietuvoje aptarusi zooarchaelogė: sunku pasakyti, kiek ten buvo meilės
    2026/05/13
    Laidoje su zooarcheologe doc. dr. Giedre Piličiauskiene kalbame apie gyvūnus tiek priešistoriniais, tiek istoriniais laikais mūsų regione. Archeologė remdamasi ilgamete gyvūnų kaulų tyrimų patirtimi pasakoja apie skirtingų gyvūnų atsiradimą Lietuvoje, jų domestikaciją bei vietos gyventojų santykį su gyvūnais - nuo augintinio, pagalbininko darbuose ir kasdienėje veikloje iki jų įtraukimo į maisto racioną. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys, ką apie vietos žmones ir jų gyvenimo būdą gali papasakoti juos supę gyvūnai, o Lietuvos atvejis pateikiamas ir lyginamas platesniame europiniame kontekste.
    Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.
    続きを読む 一部表示
    51 分
  • Ar XXI a. istorikai dar vaikšto į bibliotekas?

    Ar XXI a. istorikai dar vaikšto į bibliotekas?
    2026/05/06
    Laidoje su kultūros istoriku dr. Aurelijumi Gieda aptariama bibliotekos reikšmė istorikui. Pašnekovas dalindamasis savo asmeninėmis patirtimis bei žvilgteldamas į istorinius pavyzdžius, statistinius duomenis, pristato skirtingas (tiek didžiąsias, tiek mažąsias, tiek specializuotas, tiek labiau visiems pažįstamas) bibliotekas Lietuvoje kaip ypatingą erdvę, atveriančią, bet ne garantuojančią platesnį pasaulio pažinimą. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys ir į skaitmenizacijos reiškinį tiek kaip į iššūkį bibliotekoms, tiek kaip į naują galimybę šiuolaikiniam žmogui atrasti bibliotekose, archyvuose sukauptus istorijos pažinimo lobynus.
    Laidos pašnekovas – dr. Aurelijus Gieda.

    Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.
    続きを読む 一部表示
    52 分
  • Kaip šauliai tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi?

    Kaip šauliai tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi?
    2026/04/29
    Laidoje su VDU istoriku Mindaugu Nefu aptariama Šaulių organizacijos istorija Lietuvoje nuo jos įkūrimo 1919 m. iki pat šių dienų. Istorikas, nevengdamas kontroversiškų atskirų šaulių istorijos epizodų, pasakoja apie šios organizacijos kaip paramilitarinės reikšmę Lietuvos visuomenei tarpukariu, jos tęstinumo išlaikymą po Antrojo pasaulinio karo jau pasitraukusiųjų lietuvių bendruomenėse svetur, bei idėjas, kurios svarbios atsikūrusiems Lietuvos šauliams šiandien.

    Laidos pašnekovas – dr. Mindaugas Nefas.

    Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.
    続きを読む 一部表示
    52 分
  • Seksualumo kultūra Lietuvoje XX a. pabaigoje: tarp draudimų ir kasdienybės istorijos

    Seksualumo kultūra Lietuvoje XX a. pabaigoje: tarp draudimų ir kasdienybės istorijos
    2026/04/22
    Laidoje aptariama seksualumo kultūra Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo, jos kaita ir išlikę paskiri elementai ar jų adapcijos naujomis sąlygomis. Šįsyk du laidos pašnekovai, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėjai doc. dr. Tomas Vaiseta ir dokt. Kotryna Bėčiūtė pristato tiek daiktinę kultūrą skirtingais laikotarpiais formavusią seksualumo sampratą Lietuvoje, tiek žmonių įvaizdžių bei savivaizdžių kalbant apie seksualumą formavimąsi ir juos sąlygojusius veiksnius.
    Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.
    続きを読む 一部表示
    53 分
  • Normali lietuvių kalbos istorija, arba Kodėl mes visi iš tiesų mokame kirčiuoti

    Normali lietuvių kalbos istorija, arba Kodėl mes visi iš tiesų mokame kirčiuoti
    2026/04/15
    Laidoje leidžiamasi į lietuvių kalbos istorijos pažinimą kartu su VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi Jurgiu Pakeriu. Atsispiriant nuo egzistuojančių įvaizdžių apie lietuvių kalbą kaip vieną seniausių indoeuropiečių kalbų bei vieną iš sudėtingiausių, pokalbyje rekonstruojamas lietuvių kalbos kūrimas rašto kultūroje, pabrėžiama jos nuolatinė kaita bei kitų kultūrų įtakos, turėjusios reikšmę lietuvių kalbos raidai. Pašnekovas dalijasi ne tik lietuvių kalbos istorijos detalėmis, bet ir iš kalbininkų, lingvistų perspektyvų pabrėžia lietuvių kalbos normalumą regioniniame kontekste ir nuramina klausytojus, kad vis tik visi kalbėdami lietuviškai mokame kirčiuoti.


    Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.
    続きを読む 一部表示
    52 分
  • Tie, kurie nepateko į didįjį pasakojimą: Vilniaus elgetų istorija XVIII a.

    Tie, kurie nepateko į didįjį pasakojimą: Vilniaus elgetų istorija XVIII a.
    2026/04/08
    Laidoje kalbama apie visų bendruomenių kasdienybę paliečiantį reiškinį - elgetavimą, nusikeliant į XVIII a. Vilnių ir bandant rekonstruoti miesto dominuojančiųjų elgesį, požiūrį į elgetas bei pačių elgetaujančiųjų socioistorinį portretą. Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Rūta Miškinytė dalijasi tiek savo tyrimo metu atrastomis to meto Vilniaus elgetų istorijomis, tiek struktūruotai nupasakoja patį elgetavimą kaip reiškinį (aiškiai skiriant jį tiesiog nuo veltėdžiavimo ar valkatavimo) ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje.
    Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.
    続きを読む 一部表示
    51 分