エピソード

  • Barzdaskutys Paulius: šiandien, ypač mažesniuose miesteliuose, tai itin perspektyvus amatas

    Barzdaskutys Paulius: šiandien, ypač mažesniuose miesteliuose, tai itin perspektyvus amatas
    2025/09/02
    „Barzda filosofu nepadaro“, – sakė senovės graikai. „Geriau vieną kartą pagimdyti, negu visą gyvenimą skustis“, – juokavo anglai.
    Kaip rašė Jeronimas Prahiškis, Lietuvoje barzdas skusti pradėjo Vytautas Didysis. Nepaklusniuosius, neva, baudė mirtimi – atiduodavo meškoms suėsti. O „lietuviui kartais lengviau netekti galvos, nei barzdos“.

    „Barzdaskutys, ypatingai mažesniuose miesteliuose, šiandien labai perspektyvus amatas“, – įsitikinęs barberis Paulius Sokolovas, jau aštuonerius metus puoselėjantis šį tradicinį amatą. Per tą laiką jis apmokė 200 šio amato meistrų.
    Pasaulinė barzdočių diena pažymima rugsėjo 3 d. laidoje „Amato meistras“ – apie barzdaskučio amatą.
    Ved. Vilius Rekevičius
    続きを読む 一部表示
    45 分
  • Knygrišio paslaptys: kaip pasigaminti smegenų rauge mirkytą zomšinį knygos viršelį?

    Knygrišio paslaptys: kaip pasigaminti smegenų rauge mirkytą zomšinį knygos viršelį?
    2025/08/26
    Šiandien rinkdami makulatūrą, nesusimąstome – iš kur atkeliavo šis žodis? Mažai buvo šio amato atstovų viduramžiais, nedaug jų yra ir šiandien. Daug dalykų – nuo chemijos iki lotynų kalbos turi išmanyti knygrišys. Kokias knygas slėpdavo maldaknygėse, Stalino raštuose? Kaip pasigaminti elnio odos, smegenų rauge mirkytą zomšinį knygos viršelį?
    „Ne visa – kas gražu, yra gražu“, – knygrišio amato paslaptimis dalijasi knygrišys ir restauratorius, Vilniaus Knygrišių Gildijos steigėjas Sigitas Tamulis.

    Ved. Vilius Rekevičius
    続きを読む 一部表示
    42 分
  • Bitininkas Algis: bitės kaip ir žmonės – daug dirbdami daugiau turi, bet greičiau miršta

    Bitininkas Algis: bitės kaip ir žmonės – daug dirbdami daugiau turi, bet greičiau miršta
    2025/08/19
    120 milijonų metų gyvuojančios bitės nyksta. Yra skambinančių varpais, kad iki 2035 metų bitės gali išnykti visai. Kai bitės žus, žmonėms bus likę gyventi 4 – 5 metai. Be bičių neturėtume ne tik midaus, medaus, bet ir vaisių, daržovių, uogų, riešutų, išnyktų ir grikiai, ir bulvės, ir vynuogės. Nebūtų nei vyno, nei cepelinų.
    „Receptas paprastas – ką gamta duoda, tą ir turim, – sako bitininkas Algis Milius. – Bitės, kaip ir žmonės, jei dirba daugiau, daugiau ir turi, bet miršta greičiau. Jos kaip žmonės, vienos geriau gyvena, kitos prasčiau. Ir mes turime sveikatą pasaugoti, pavyzdžiui, jei stuburo problemų turėsi, daug medaus neprikopinėsi,“ – sako patyręs bitininkas.
    Bičių kalbą supratusiam mokslininkui jau seniai įteikta Nobelio premija, senokai jau sukurtas ir robotas, galintis bites suvedžioti, belieka tik paklausti – kodėl jos vis tiek artėja prie išnykimo?
    Ved. Vilius Rekevičius.
    続きを読む 一部表示
    49 分
  • Kuo juostų audimas susijęs su matematikos egzaminų rezultatais?

    Kuo juostų audimas susijęs su matematikos egzaminų rezultatais?
    2025/08/12
    „Moterys nė kiek nesilpnesnės ir netgi stropesnės negu vyrai, ale jeigu anos smaugia, tai smaugia su meile ir pamažu, o vyrai tik čekšt, plekšt ir nėra. Tačiau audžiant vilną, tas staigus primušimas labai daug kų duoda“, – sako tautinių juostų pynimo ekspertas Algirdas Braidokas. Žmona Rasa jam pritaria.
    Jeigu mokykloje, ketvirtoje klasėje vaikai bent metus pasimokytų juostas austi, abitūros matematikos egzaminų rezultatai būtų visai kiti. Juostas dirbdamas, kitaip išmoksti žvelgti į priekį, kitaip skaičiuoti, mat klaidą padaręs turėsi keturis žingsnius grįžti atgal. Jau penktokai galėtų egzaminų testus laikyti – įsitikinę tautinio paveldo meistrai Algirdas ir Rasa Braidokai.

    Ved. Vilius Rekevičius
    続きを読む 一部表示
    39 分
  • Drožėjas Gintautas: mes turime širdį, o medis – šerdį, esam žiauriai panašūs

    Drožėjas Gintautas: mes turime širdį, o medis – šerdį, esam žiauriai panašūs
    2025/08/05
    2001 m. lietuvių kryždirbystė įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.
    Medžio drožėjai – ir amatininkai kūrėjai, ir vietos istorijų pasakotojai. Drožiniai – stogastulpiai, kryžiai, skrynios ar verpimo rateliai – vaizdavo mitologines būtybes, dangaus ženklus ar šeimos istorijas. Drožiniai buvo tarsi užkoduota kalba, perduodanti žinią iš kartos į kartą. Europos viduramžių bažnyčiose drožėjai kūrė nuostabius altorius, suolus, sakyklas ir portalus, pilnus simbolių. Dauguma žmonių nemokėjo skaityti, todėl šie drožiniai tapo vizualine Biblija. Žmonės drožė, puošė namus, nes buvo beraščiai.
    „Visi mes galim matyti gamtos stebuklus, tik vieniems tai tikriausiai duota, kiti to nemato, nepastebi. Mes turime širdį, o medis – šerdį, mes turime piršto antspaudą, o medis turi – rieves. Mes žiauriai panašūs“, – pasakoja drožėjas Gintautas Akstinas.


    Ved. Vilius Rekevičius.
    続きを読む 一部表示
    46 分
  • Skilandis su legenda – laikas ją sukurti

    Skilandis su legenda – laikas ją sukurti
    2025/07/29
    „Gerą skilandį prikimšti – tai ne kopūstų lauką užauginti. Yra rimtesnių klausimų ir reikalų“, – sako Audronė ir Kazys Žiliai, jau 30 metų gaminantys ekologiškus skilandžius. Jų gaminys vienintelis toks Baltijos šalyse turintis europinį geografinės nuorodos sertifikatą.
    „Visos dešros turi savo istorijas ar bent jau legendas, tik mūsų skilandis – ne. Jau pats metas būtų ją sukurti ar bent jau pasvajoti. Įsivaizduokime Šv. Kalėdų eglutę, o ant jos ne kalėdiniai žaisliukai, o didesni ir mažesni, kvepiantys, rausvaskruosčiai skilandžiai“, – svajoja Audronė Žilienė. Jos vyras Kazys žino: ką ji sugalvojo – taip ir bus...

    Ved. Vilius Rekevičius
    続きを読む 一部表示
    42 分
  • Minkyti molį gali visi

    Minkyti molį gali visi
    2025/07/22
    Seniausi rasti žinomi moliniai puodai datuojami apie 18 000–20 000 m. pr. Kr. Tai rodo, kad keramika atsirado anksčiau nei žemdirbystė – tai radikaliai pakeitė archeologinį požiūrį į civilizacijos raidą.
    Puodžiūnų, Kaniūkų, Rinkūnų šeimų dinastijos šimtmečiais puoselėjo puodų žiedimo tradicijas, tai daryti net ir pavardė įpareigojo. Senajame Daugėliškyje, Ignalinos rajone įsikūrusios keramikos studijos „MolioMinkis“ šeimininkė, edukatorė Jolita Bužinskienė amato meistre savęs nevadina, tačiau iš jos veido nedingstančios šypsenos nesunku suprasti, kad ji įgyvendino savo vaikystės svajonę ir dabar ja dalijasi su kitais. „Molį minkyti ir lipdyti gali visi, tereikia noro“, – sako ji.
    Ved. Vilius Rekevičius
    続きを読む 一部表示
    28 分
  • Kodėl duona tapo pasauliniu maisto simboliu? Pokalbis su duonkepe Audrone Kiseliene

    Kodėl duona tapo pasauliniu maisto simboliu? Pokalbis su duonkepe Audrone Kiseliene
    2025/07/15
    Duona – pasaulio simbolis. Biblijoje ji minima daugiau nei 500 kartų. Duoną kepė jau prieš 14 000 metų. Seniausi duonos kepimo pėdsakai rasti dabartinės Jordanijos teritorijoje. Apie 3500 m. pr. Kr. egiptiečiai pradėjo naudoti natūralų rauginimą. Jie pirmieji rašytiniuose šaltiniuose mini duonos rūšis, jau tada fasuodavo ir ženklindavo kepalus.
    Kaip duonelę kepti, gerbti ir mylėti pasakoja Radviliškių kaimo kepyklos duonkepė Audronė Kiselienė – tautinio paveldo puoselėtoja jau 30 metų kepa tradicinę lietuvišką ruginę duoną. „Turime tęsti tradicijas, turime tikėti jos galia. Neturiu nė vienos rankinės, krepšio, kuriame nebūtų Agotos duonos gabalėlio“, – sako ponia Audronė.

    Ved. Vilius Rekevičius
    続きを読む 一部表示
    39 分