Kaip elgtis su artimųjų palikimu? „Kai numirsiu, palaukit metus, tada pradėkit kraustyt”
カートのアイテムが多すぎます
ご購入は五十タイトルがカートに入っている場合のみです。
カートに追加できませんでした。
しばらく経ってから再度お試しください。
ウィッシュリストに追加できませんでした。
しばらく経ってから再度お試しください。
ほしい物リストの削除に失敗しました。
しばらく経ってから再度お試しください。
ポッドキャストのフォローに失敗しました
ポッドキャストのフォロー解除に失敗しました
Kaip elgtis su artimųjų palikimu? „Kai numirsiu, palaukit metus, tada pradėkit kraustyt”
-
ナレーター：
-
著者：
このコンテンツについて
Ispanijoje gyvenanti Kristina Nastopkaitė suprato, kad praėjus metams po tėvų mirties, tvarkyti jų daiktus buvo žymiai paprasčiau nei daryti tai iškart po laidotuvių: „Laikas keičia vidinį jausmą“. Santarų kapelionas Gabrielius Satkauskas neseniai parašė testamentą: „Labai įdomus jausmas. Geras. Sau tvirtai atsistoti gyvenimo kely: dėl ko aš gyvenu“.
Ar pritariate idėjai, kad pats žmogus, gilesnės senatvės link, galėtų daiktų kiekį mažinti, nepalikti šio darbo artimiesiems?
Laidoje taip pat dalyvauja: knygų autorė Elena Baliutavičiūtė, psichologė-psichoterapeutė Irma Skruibienė, socialinių mokslų daktarė Aliona Šalaj, ansamblio „Bromos vadovas“ Matas Macevičius, giedotojas iš Balninkų Vladas Čereška.
Ved. Giedrė Čiužaitė ir Živilė Kropaitė
まだレビューはありません