2026#6 „Nei karas, nei taika“: kodėl hibridiniame kare vis dar tik stebim? | Arūnas Degutis
カートのアイテムが多すぎます
カートに追加できませんでした。
ウィッシュリストに追加できませんでした。
ほしい物リストの削除に失敗しました。
ポッドキャストのフォローに失敗しました
ポッドキャストのフォロー解除に失敗しました
-
ナレーター:
-
著者:
概要
Ar religija šiandien gali tapti minkštosios galios ir hibridinio karo kanalu? Šiame epizode kalbam apie Maskvos patriarchatą Lietuvoje ir apie tai, kaip institucijos reaguoja (ar nereaguoja), kai grėsmės forma yra ne tankai, o struktūros, naratyvai ir įtakos tinklai.Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata su signataru Arūnu Degučiu aptaria:- kodėl Estija ir Latvija imasi griežtesnių žingsnių, o Lietuva dažnai lieka stebėtojo vaidmenyje,- ką realiai reiškia būsena „nei kare, nei taikoje“ ir kaip ji susiaurina teisinius instrumentus,- kur baigiasi tikėjimo praktika ir prasideda institucinė priklausomybė bei politinė įtaka,- kodėl stebėsenos daug, bet trūksta aktyvaus atsako: kontrapriemonių, kontrargumentų ir savo informacinės darbotvarkės,- kaip finansavimas, teisėkūra ir politinė valia lemia, ar valstybė reaguoja laiku.🎙️ Vedėjai: Jonas Vitkauskas, prof. Raimundas Lopata🎤 Svečias: Arūnas DegutisJei turi nuomonę – parašyk komentare: kur, tavo manymu, turėtų būti riba tarp religijos laisvės ir valstybės saugumo?#HibridinisKaras #NacionalinisSaugumas #Lietuva #InformacinisKaras